Sekite 15min Google
Dalis rusų pavargo nuo ekonomikos sąstingio ir intensyvėjančių Ukrainos atsakomųjų smūgių, be to, kai kas baiminasi, jog V. Putinas po rinkimų gali paskelbti masinę naujų karių mobilizaciją.
Parlamento rinkimai, vyksiantys rugsėjo 18–20 dienomis, bus pirmieji nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo puolimą, ir tik antrieji nacionaliniai rinkimai po 2024 metais įvykusių prezidento rinkimų, kai naują kadenciją pradėjo V. Putinas.
Balsavimas taip pat turėtų vykti Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos dalyse.
Karas nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, šalyje įvesta griežta cenzūra, nuniokota Rytų Ukraina, o Maskvai įvestos precedento neturinčios Vakarų sankcijos.
Kremliui uždraudus bet kokią kritiką karo atžvilgiu, rinkimų biuleteniuose nėra jokios tikros opozicinės partijos, tad valdančiajai V. Putino partijai „Vieningoji Rusija“ garantuota dauguma vietų Valstybės Dūmoje.
Vienas Europos diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors rinkimai yra „visiška apgaulė“, tai yra „ritualas, kurį Kremlius laiko būtinu“, todėl bus siekiama „užtikrinti didelį rinkėjų aktyvumą“.
Net jei rezultatai yra „iš anksto nustatyti“, balsavimas vis tiek svarbus, teigė tremtyje gyvenantis Rusijos politologas Nikolajus Petrovas.
„Kaip ir Sovietų Sąjungos laikais, rinkimai turi pademonstruoti piliečių lojalumą“, – sakė jis AFP.
Tik proputiniškos partijos
26 metus valdžioje esančiam V. Putinui svarbu „pademonstruoti elitui, kad jis vis dar palaikomas ir paprasti žmonės juo vis dar pasitiki“, sakė N. Petrovas.
Pusė iš 450 vietų parlamente bus paskirstyta pagal nacionalinį partijų sąrašų balsavimą, o kita pusė – vienmandatėse apygardose visoje šalyje.
Nacionaliniuose rinkimuose leista dalyvauti tik V. Putiną ir karą remiančioms partijoms: valdančiajai „Vieningajai Rusijai“, Komunistų partijai, partijai „Teisinga Rusija“, nacionalistinei LDPR ir „Naujiems žmonėms“.
Vienintelė Rusijoje vis dar veikianti antikarine laikoma partija „Jabloko“ buvo pašalinta iš rinkimų.
„Tai pasirinkimas be pasirinkimo“, – Maskvos gatvėje AFP sakė aštuoniolikmetė Jevdokija.
Ji planavo balsuoti už „Jabloko“, kuri ragino nutraukti kovas Ukrainoje, tačiau dabar balsuos už „Naujus žmones“.
Valdžios institucijos pasinaudojo karo aplinkybėmis, kad represijas sustiprintų iki neregėto lygio nuo Sovietų Sąjungos laikų.
Visi pagrindiniai V. Putino oponentai yra įkalinti, tremtyje arba mirę – kaip ir pagrindinis jo varžovas Aleksejus Navalnas, miręs Rusijos kalėjime 2024 metais.
Nors Rusijos parlamento galios valdant V. Putinui buvo smarkiai sumažintos, įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai anksčiau keldavo įtampą.
2011 metais plačiai paplitęs sukčiavimas ir V. Putino sugrįžimas į Kremlių iš ministro pirmininko posto sukėlė didžiausius protestus Rusijoje nuo SSRS žlugimo.
Maskvoje nedaug kas primena, kad šiemet vyks rinkimai.
Rinkimų plakatų beveik nėra, išskyrus bendrus valdžios institucijų raginimus dalyvauti, su šūkiu: „Jūsų balsas – Rusijos stiprybė“.
Mobilizacijos baimė
Rinkimai taps barometru įvertinti nuotaikas karo, kuris nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir pakenkė kasdieniam rusų gyvenimui, net ir tų, kurie gyvena už tūkstančių kilometrų nuo fronto, atžvilgiu.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje – tai įvardijama kaip teisingas atsakas į Maskvos atakas – sukėlusius kuro trūkumą, milijardų rublių žalą ir civilių žūtis.
Nuolat sklindant gandams, pats V. Putinas buvo priverstas neigti, kad Maskva po rinkimų planuoja naują mobilizacijos bangą – panašią į nepopuliarų 2022 metų 300 tūkst. rezervistų šaukimą.
Kremliaus kritikai, Kyjivas ir kai kurios Vakarų šalys apkaltino jį būtent tokiais planais.
Rusijos ekspertė Tatjana Stanovaja iš Maskvoje uždrausto Carnegie (Karnagio) Rusijos ir Eurazijos centro mano, kad mobilizacija mažai tikėtina.
„Jie įdėjo tiek pastangų, kad įtikintų rusus nesijaudinti dėl to (...) Būčiau labai, labai nustebusi, jei tai įvyktų“, – tvirtino ji.
Savo neišvengiamoje pergalėje V. Putinas matytų „savo legitimumo – savo karo legitimumo patvirtinimą“, teigė ekspertė.