Dabar populiaru
Publikuota: 2016 kovo 10d. 16:31

Penktosios tragedijos metinės: Fukušimos klaidos lieka nepašalintos

Japonai vis dar ieško artimųjų palaikų Fukušimoje po cunamio sukeltos atominės tragedijos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Japonai vis dar ieško artimųjų palaikų Fukušimoje po cunamio sukeltos atominės tragedijos

Aplaidumas ir privačių bei viešų interesų supainiojimas, laikomi svarbiais Fukušimos branduolinės avarijos veiksniais, išlieka didelė problema Japonijoje, perspėja ekspertai, primindami, kad šaliai gali smogti kitas žemės drebėjimas ir cunamis, prieš kurį galėtų nublankti 2011 metų katastrofa.

Penktadienį bus minimos apie 18,5 tūkst. žmonių gyvybių nusinešusios stichinės nelaimės penktosios metinės. Tąsyk 9 balų žemės drebėjimo sukeltas cunamis nušlavė pajūrio gyvenvietes ir sukėlė didžiausią per porą dešimtmečių branduolinę krizę.

Nors pareigūnai žada neleisiantys tokiai krizei pasikartoti, kai kurie kritikai sako, kad Tokijo pastangos po avarijos vėl paleisti išjungtus atominius reaktorius yra įrodymas, kad tragedijos pamokos nebuvo išmoktos.

Daugelis taip pat kelia klausimą, ar Japonija pakankamai nuveikė, kad pašalintų kai kurias esmines krizės, prasidėjusios 2011 metų kovo 11-ąją, priežastis: per didelį pasitikėjimą nacionaline katastrofų padarinių likvidavimo sistema ir pernelyg glaudžius ryšius tarp politikų, biurokratų ir branduolinės pramonės.

„Tokio pobūdžio ryšiai stebimi ir kitose šalyse, bet Japonija ypač išsiskiria“, – sakė Čibos universiteto politologijos garbės profesorius Muneyuki Shindo.

„Ryšiai tarp biurokratijos ir pramonės tebėra labai stiprūs. Tai palikimas iš vyriausybės vadovaujamos plėtros, kai šalis buvo nepakankamai išsivysčiusi“ po Antrojo pasaulinio karo.

Premjeras Shinzo Abe branduolinės energetikos atkūrimą išteklių stokojančioje Japonijoje paskelbė savo prioritetu. Tokį žingsnį palaikė verslo bendruomenė, bet jam griežtai priešinosi visuomenė, po Fukušimos avarijos labai jautriai reaguojanti į bet kokius sprendimus šioje srityje.

Visi Japonijos reaktoriai buvo išjungi po katastrofos, kai itin stiprus žemės drebėjimas sukėlė didelį cunamį, užliejusį Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę ir sugadinusį jos aušinimo sistemas, dėl ko galiausiai išsilydė jos reaktorių aktyvioji masė.

Tarp skambinančių pavojaus varpais dėl vėl įjungiamų reaktorių yra ir Katsunobu Sakurai, netoli nuniokotos Fukušimos jėgainės esančio Minamisomos miesto meras.

K.Sakurai atkreipė pasaulio dėmesį, kai portale „YouTube“ paskelbė vaizdo įrašą, maldaudamas pagalbos ir peikdamas Tokijo atsaką, kai radioaktyvūs teršalai pasklido jo bendruomenės link.

Po didžiausios branduolinės avarijos nuo Černobylio elektrinės katastrofos 1986 metais dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus, galbūt visiems laikams.

Monstras

„Kaip ir premjeras, kuris šaukia „ekonomika, ekonomika, ekonomika“, kai kurie politikai nesupranta, kas turėtų būti svarbiau – gyvybės ar pragyvenimas“, – sakė K.Sakurai, kurį žurnalas „Time“ 2011 metais įvardijo tarp 100 įtakingiausių pasaulyje žmonių.

Daugelis taip pat kelia klausimą, ar Japonija pakankamai nuveikė, kad pašalintų kai kurias esmines krizės, prasidėjusios 2011 metų kovo 11-ąją, priežastis.

„Apmaudus faktas, kad pamokos nebuvo išmoktos, kas atvedė prie šio pakartotinio atominių jėgainių įjungimo“, – pridūrė jis.

Tik keturi iš dešimčių išjungtų reaktorių buvo vėl paleisti, atlikus jų saugumo įvertinimą pagal sugriežtintas taisykles.

Teismas trečiadienį nurodė vėl išjungti du iš tų reaktorių, argumentuodamas, kad jų saugumas nepakankamas.

„Galbūt žmonės toliau nuo Fukušimos nesupranta, kad atominė elektrinė gali tapti monstru“, – sakė Minamisomos gyventoja Junko Murata.

Oficialių tyrimų ataskaitose dėl tos katastrofos kaltinama Fukušimos elektrinę valdanti bendrovė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO), kurios trims buvusiems vadovams iškelta baudžiamoji byla. Fukušimos avarija taip pat buvo įvardyta kaip „žmogaus sukeltas“ incidentas.

Japonija reaguodama įkūrė nepriklausomą branduolinės energetikos priežiūros instituciją, pakeisdama ankstesnę tvarką, kai Pramonės ministerija kontroliavo priežiūros instituciją ir buvo atsakinga už branduolinės energetikos plėtrą.

Dabar nauja priežiūros institucija yra kritikuojama verslo lyderių dėl „lėtai“ priimamų sprendimų, susijusių su pastangomis vėl įjungti reaktorius. Tuo tarpu Pramonės ministerijos biurokratai planuoja, kad branduolinės jėgainės 2030 metais gamins apie 20 proc. šalies elektros energijos.

Buvę TEPCO vadovai, kurie laukia teismo, tikriausiai argumentuos negalėję numatyti milžiniškų bangų, kurios smogė Japonijos šiaurės rytinei pakrantei.

Vis dėlto netgi Fukušimos jėgainę valdanti bendrovė dabar pripažįsta, kad šios katastrofos mastą iš dalies nulėmė perdėtas pasitikėjimas savo saugumo priemonėmis.

„Laikėmės išankstinio nusistatymo, kad (elektrinė) yra saugi ... ir nesugebėjome paklausti savęs, ką darytume, jeigu įvyktų kažkas, kas pranoksta mūsų vaizduotę“, – sakė TEPCO atstovas Yuichi Okamura.

Dar didesnė katastrofos tikimybė

Kai kurie pokyčiai yra aiškiai pastebimi: daugelis cunamio nuniokotų gyvenviečių buvo perkeltos į aukštesnes vietas, o palei krantus statomos aukštesnės nuo potvynių saugančios sienos. Atominėse jėgainėse taip pat imtasi papildomų priemonių pažeidžiamiems reaktoriams apsaugoti.

Priimti nauji įstatymai turėtų paspartinti Tokijo atsaką katastrofos atveju, o bendruomenės parengė naujus evakuacijos planus.

Teismas trečiadienį nurodė vėl išjungti du iš tų reaktorių, argumentuodamas, kad jų saugumas nepakankamas.

„Japonija mėgino pagerinti krizių valdymą, bet dar yra daug erdvės tobulėti“, – sakė civilinės saugos profesorius Hisanori Nakayama, dirbantis Kobės Gakuino universitete.

Kai kurių nuomone, Japonija šį procesą turėtų paspartinti.

Šią šalį kasmet supurto apie 20 proc. stipriausių pasaulyje įvykstančių žemės drebėjimų, o pastaruoju metu to regiono seisminis aktyvumas dar labiau padidėjo.

Visa tai kelia nuogąstavimus, kad anksčiau, o ne vėliau Japonijai gali smogti naujas cunamis, prieš kurį nublanktų 2011 metų katastrofa, o vyriausybės skaičiavimai rodo, kad tokia banga gali nusinešti per 300 tūkst. žmonių gyvybių.

„Toks žemės drebėjimas gali įvykti bet kuriuo metu“, – sakė Tokijo universiteto Žemės drebėjimų prognozavimo tyrimų centro vadovas Toshiyasu Nagao.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Ekvadoriečio užpuolimas Vilniuje: policijos ir nukentėjusiojo versijos kardinaliai skiriasi

Vardai

Kaune – baleto šokėjų A.Mikalajūnaitės ir V.Osadčenko vestuvės: pirmiausia įsimylėjo kūno kalbą

Interviu Aktualu

Skaudų smūgį gavęs Alytaus meras V.Grigaravičius: „Aš visuomet buvau nusivylęs politika“

Vardai

Sukčių byloje Mios vyras N.Antanavičius pripažintas kaltu: lieka laisvėje iki pirmo prasižengimo

24sek

Greitas ne tik krepšinyje: Deividas Gailius laimingas „drago“ lenktynėse

Verslas

Per pusmetį alkoholio akcizų surinkta 3,5 mln. eurų mažiau

Gazas

Jonas Gelžinis demonstruoja galimybes: 1006 km lenktynių treniruotėje – greičiausias

Pasaulis kišenėje

Tampa tradicija: „Small planet airlines“ skrydis atidėtas dėl gedimo

24sek

Po A.Toupane'o išvykimo – šilta Š.Jasikevičiaus žinutė

Gyvenimas

Orų prognozė: savaitgalį pajūry bus šilta ir be lietaus

Nuotraukose – plastikinių maišelių neįvertinama estetika ir keliama grėsmė

Kultūra

Thomo Manno festivalis baigia Pirmojo pasaulinio karo ciklą: analizuojant praeitį žvelgti į ateitį

Mokslas.IT

Kodėl traukinių mašinistai negali pakęsti ant bėgių dedamų monetų?

Verslas

Darbo jėga plūsta dar gausiau: ukrainiečių per metus padaugėjo 50 procentų

Vardai

Garsenybės pasibaisėjo cirko vadovo N.Zobovo elgesiu su meška: „Išgelbėkit gyvūną iš velnio namų“

Aktualu

CNN: įtariami Skripalių nuodytojai po atakos komerciniu skrydžiu paspruko iš JK

Maistas

Sotus avienos ragu, puikiai derantis ir su makaronais, ir su ryžiais

Sportas

S.Mikoliūnas po Farerų iššūkio liko nusivylęs: „Neparodėme savo tikro veido“

Verslas

„Wizz Air“ žiemai atšaukia dalį skrydžių: nelieka Romos, Atėnų, Nicos krypčių

Pasaulis kišenėje

Specialistai pataria nesimaudyti 6 Lietuvos tvenkiniuose

Naujienos

Aktualu

Ekvadoriečio užpuolimas Vilniuje: policijos ir nukentėjusiojo versijos kardinaliai skiriasi

Vardai

Kaune – baleto šokėjų A.Mikalajūnaitės ir V.Osadčenko vestuvės: pirmiausia įsimylėjo kūno kalbą

Interviu Aktualu

Skaudų smūgį gavęs Alytaus meras V.Grigaravičius: „Aš visuomet buvau nusivylęs politika“

Vardai

Sukčių byloje Mios vyras N.Antanavičius pripažintas kaltu: lieka laisvėje iki pirmo prasižengimo

24sek

Greitas ne tik krepšinyje: Deividas Gailius laimingas „drago“ lenktynėse

Verslas

Per pusmetį alkoholio akcizų surinkta 3,5 mln. eurų mažiau

Gazas

Jonas Gelžinis demonstruoja galimybes: 1006 km lenktynių treniruotėje – greičiausias

Pasaulis kišenėje

Tampa tradicija: „Small planet airlines“ skrydis atidėtas dėl gedimo

24sek

Po A.Toupane'o išvykimo – šilta Š.Jasikevičiaus žinutė

Gyvenimas

Orų prognozė: savaitgalį pajūry bus šilta ir be lietaus

Nuotraukose – plastikinių maišelių neįvertinama estetika ir keliama grėsmė

Kultūra

Thomo Manno festivalis baigia Pirmojo pasaulinio karo ciklą: analizuojant praeitį žvelgti į ateitį

Mokslas.IT

Kodėl traukinių mašinistai negali pakęsti ant bėgių dedamų monetų?

Verslas

Darbo jėga plūsta dar gausiau: ukrainiečių per metus padaugėjo 50 procentų

Vardai

Garsenybės pasibaisėjo cirko vadovo N.Zobovo elgesiu su meška: „Išgelbėkit gyvūną iš velnio namų“

Aktualu

CNN: įtariami Skripalių nuodytojai po atakos komerciniu skrydžiu paspruko iš JK

Maistas

Sotus avienos ragu, puikiai derantis ir su makaronais, ir su ryžiais

Sportas

S.Mikoliūnas po Farerų iššūkio liko nusivylęs: „Neparodėme savo tikro veido“

Verslas

„Wizz Air“ žiemai atšaukia dalį skrydžių: nelieka Romos, Atėnų, Nicos krypčių

Pasaulis kišenėje

Specialistai pataria nesimaudyti 6 Lietuvos tvenkiniuose

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”

Parašykite atsiliepimą apie 15min