Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Putino pažadai: per Baltiją planuojamas nutiesti dujotiekis bus „saugus“

Vladimiras Putinas atsakinėja į žiūrovų klausimus gruodžio 3 dieną.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas atsakinėja į žiūrovų klausimus gruodžio 3 dieną.
Šaltinis: BNS
0
A A

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad susirūpinimas dėl Baltijos jūros dugnu planuojamo nutiesti dujotiekio galimo neigiamo poveikio aplinkai nėra pagrįstas ir kad tas vamzdynas bus „saugi ir patikima“ energetikos jungtis su Europos šalimis.

Baltijos jūros regiono viršūnių susitikime V.Putinas pareiškė, kad jį stebina „emocinga reakcija“ į planuojamą nutiesti dujotiekį „Nord Stream“, kuriuo iš Rusijos į Vokietiją kasmet turėtų būti perpumpuojama 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

Aplinkosaugininkai ir kai kurie vyriausybių pareigūnai būgštauja, kad tiesiant šį dujotiekį Baltijos jūroje, kuri yra viena iš labiausiai užterštų pasaulyje, gali pasklisti dugne susikaupusios nuodingos medžiagos ir nuskandintos cheminių ginklų atsargos.

 „Tai rimta. Mes nerimaujame dėl dioksinų ir kitų jūros dugne susikaupusių nuodingųjų medžiagų, – Estijos premjeras Andrusas Ansipas sakė žurnalistams anksčiau trečiadienį. – Tikimės, kad mūsų mokslininkai gaus visą informaciją apie (šį projektą)“.

Tačiau V.Putinas pabrėžė, jog „Nord Stream“ planuojanti tiesti bendra Vokietijos ir Rusijos įmonė išleido daugiau nei 100 mln. eurų (345 mln. litų) šio projekto poveikio aplinkai įvertinimui, o ta studija buvo didžiausia iš atliktų Baltijos jūros regione.Mes nerimaujame dėl dioksinų ir kitų jūros dugne susikaupusių nuodingųjų medžiagų.

„Dalis to darbo buvo abstrakti ir nepraktiška, tačiau galvojome, kad būtų geriau visiškai įsitikinti, kad nekils joks pavojus aplinkai, – aiškino Rusijos premjeras. – Esame įsitikinę, kad “Nord Stream„ vamzdynas bus visiškai saugus ir patikimas, taip pat geras gamtinių dujų tiekėjas Europai, o mūsų (regionas) dėl jo taps stabilesnis“.

Koncernas „Nord Stream“, kuris tą dujų vamzdyną planuoja pradėti tiesti šį pavasarį, jau yra gavęs visų šalių, per kurių vandenis eis dujotiekio trasa, aplinkos apsaugos agentūrų leidimus – Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos; beliko gauti tik dar vieną leidimą – iš Suomijos.

Suomijos premjeras Matti Vanhanenas sakė, kad šis sprendimas turėtų būti priimtas „artimiausiomis dienomis“, taip pat užsiminė, kad jis tikriausiai bus teigiamas.
„Jeigu grėstų pavojus ekologijai, nemanau, kad (šis projektas) gautų kurios nors šalies leidimą“, – pabrėžė M.Vanhanenas.

Helsinkyje vykusiame susitikime dalyvavo apie 400 ekspertų ir politikų, tarp jų šalių vadovų ir vyriausybių atstovų, iš Rusijos, Suomijos, Danijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Baltijos jūros regione gyvena daugiau nei 90 mln. žmonių.
Pasak ekspertų, ši jūra yra ypač jautri taršai, nes su didesne Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynu ji susisiekia tik siaurais sąsiauriais.

V.Putinas pažadėjo, kad jo šalis smarkiai sumažins į Baltijos jūrą išleidžiamų nevalytų nuotekų kiekį, kai bus pastatyti valymo įrenginiai Kaliningrade. Švedijos aplinkos apsaugos ministras Andreasas Carlgrenas pažadėjo, kad jo šalis skirs dvigubai daugiau lėšų (9 mln. eurų) Baltijos jūros veiksmų planui.

Pasak organizatorių, Baltijos jūros regiono mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, miestai, privatūs fondai, vyriausybių departamentai ir verslo įmonės prisiėmė daugiau nei 150 įsipareigojimų.

Kai kurios privačios kompanijos pasižadėjo finansuoti nuotekų valymą, žemės ūkio įmonės – apriboti maistingųjų medžiagų patekimą į vandens telkinius, o universitetai bei mokyklos – šviesti visuomenę apie būtinybę tausoti Baltijos jūros aplinką.

Tarptautinio naftos koncerno „Royal Dutch Shell“ tarybos pirmininkas Jorma Ollila sakė, kad jo kompanija pasidalys patirtimi šalinant naftos išsiliejimų padarinius, ypač žiemos sąlygomis.

Helsinkio meras Jussi Pajunenas paskelbė, kad Suomijos sostinė leis atplaukusiems laivams nemokamai išleisti sukauptas nuotekas į miesto nutekamųjų vandenų valymo sistemą.

Pasaulinio gamtos fondo (Worldwide Fund for Nature) Suomijos padalinio atstovas Sampsa Vilhunenas pasveikino šiuos įsipareigojimus, tačiau pridūrė, kad „jų nepakanka, toli gražu nepakanka“.
 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min