Per rusų ataką Charkive buvo smogta pagrindinei miesto ligoninei, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas, pridūręs, kad dėl smūgio teko evakuoti 50 pacientų.
Pagrindiniai Rusijos naktinės atakos taikiniai buvo energetikos objektai, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Kiekvieną dieną, kiekvieną naktį Rusija atakuoja elektrines, elektros linijas ir mūsų (gamtinių) dujų įrenginius“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V.Zelenskis.
Be to, antradienį vietos pareigūnai ukrainiečiai pranešė, kad Rusijos pajėgos smogė Jungtinių Tautų (JT) pagalbos vilkstinei iš dalies okupuotoje Ukrainos Chersono srityje.
Jie pridūrė, kad aukų nebuvo.
Rusų tolimojo nuotolio smūgiai Ukrainos energetikos sistemai karinės kampanijos dalis yra nuo pat invazijos pradžios 2022 metų vasarį; tokiais smūgiais siekiama paralyžiuoti elektros tiekimą Ukrainoje, kad civiliai žiemomis neturėtų šilumos ir vandentiekio vandens.
Ukrainiečių lyderis paragino užsienio valstybes padėti atremti Rusijos tolimojo nuotolio atakas tiekiant daugiau oro gynybos sistemų. Dėl Ukrainos dydžio sunku apsaugoti visą jos teritoriją nuo atakų iš oro.
„Kliaujamės JAV ir Europos, G-7 (Didžiojo septyneto), visų partnerių, kurie turi šių sistemų ir gali skirti jų mūsų žmonėms apsaugoti, veiksmais, – sakė V.Zelenskis. – Pasaulis privalo priversti Maskvą sėsti prie stalo realioms deryboms.“
Tačiau naujausi duomenys apie užsienio karinę pagalbą Ukrainai rodo, kad ši pagalba pastaruoju metu smarkiai sumažėjo.
Liepą ir rugpjūtį karinė pagalba buvo mažesnė 43 procentais, palyginti su pirmuoju šių metų pusmečiu, antradienį paskelbė Vokietijos Kylio institutas.
Sumažėjimas atsirado įkūrus fondą NATO narių, išskyrus JAV, įnašams kaupti. Iš šio fondo lėšų turi būti perkami amerikietiški ginklai, amunicija ir įranga Ukrainai. Ši finansinė priemonė vadinama prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo mechanizmu (PURL, Priority Ukraine Requirements List).
Pirmąjį šių metų pusmetį karinė pagalba viršijo tai, kas buvo nusiųsta 2022–2024 metais, nors ir trūko JAV prisidėjimo, nurodė Kylio institutas.
Penktadienį V.Zelenskis Vašingtone turi susitikti su D.Trumpu.
Pagrindinis derybų klausimas turėtų būti galimas JAV modernių tolimojo nuotolio ginklų tiekimas Ukrainai, kad ši galėtų atsakyti Rusijai tolimojo nuotolio smūgiais.
D.Trumpas yra įspėjęs Maskvą, kad gali nusiųsti Ukrainai sparnuotųjų raketų „Tomahawk“. Toks žingsnis, kurio Vašingtonas anksčiau nenorėjo žengti baimindamasis karo eskalavimo, padidintų įtampą tarp JAV ir Rusijos.
Tačiau tai galėtų suteikti svertą siekiant priversti Maskvą derėtis. D.Trumpas reiškė nusivylimą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsisakymo nusileisti svarbiais galimo taikos susitarimo aspektais.
„Tomahawk“ būtų didžiausio nuotolio raketos Kyjivo arsenale; jos galėtų pasiekti didelę Vakarų Rusijos dalį, įskaitant Maskvą, ir tiksliai smogtų taikiniams. Ne taip kaip dronai, kuriuos Ukraina kol kas naudoja tokiems smūgiams, raketos „Tomahawk“ neša daug sunkesnę kovinę galvutę, be to, šias raketas sunkiau perimti, nes jos skrieja nedideliame aukštyje, kad apeitų oro gynybą.
-
WSJ: Trumpas gavo svarbią užuominą, kaip užbaigti karą Ukrainoje
-
„Putinas jį gerbia“: Trumpas įvardijo, kas galėtų padėti išspręsti Ukrainos ir Rusijos karą
-
Medvedevas pakeitė giesmelę: sunku atskirti branduolines raketas
-
„Taika per jėgą“: ar pavyks Trumpo kumščio idėją pritaikyti Rusijai?
-
„Kyiv Post“ atskleidžia naują Trumpo planą dėl Vokietijos
-
Rusija smogė JT pagalbos vilkstinei Ukrainoje
-
Smaugiamas Rusijos biudžetas: paanalizavo, kaip rusai pajus ukrainiečių smūgius
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai jau paveikė Rusijos naftos sektorių, sako Ukrainos pareigūnai ir užsienio analitikai.
Dėl ukrainiečių naujai sukurtų tolimojo nuotolio raketų ir dronų smūgių Rusijoje ėmė trūkti degalų, sakė V.Zelenskis.
