 |
| Wikimedia.org nuotr./Wladyslawas Sikorskis |
1. Wladyslawas Sikorskis, Lenkijos vyriausybės tremtyje ministras pirmininkas
Jis buvo Lenkijos vyriausybės tremtyje, veikusios po šalies okupacijos 1939 metų rugsėjo-spalio mėnesiais, ministras pirmininkas.
1941 metų liepos 30 dieną W.Sikorskis ir SSRS ambasadorius Londone Ivanas Maiskis pasirašė sutartį atkurti SSRS ir Lenkijos diplomatinius santykius.
Tačiau 1943 metų balandyje diplomatiniai santykiai su teisėtais prieškarinės Lenkijos valdžios perėmėjais vėl buvo nutraukti – dėl W.Sikorskio prašymo ištirti masinį Lenkijos karininkų nužudymą Katynėje.
1943 metų liepą W.Sikorskis žuvo, kai jo lėktuvas, kuriame jis buvo, nukrito į jūrą netrukus po pakilimo iš Gibraltaro.
Tikslios šios lėktuvo katastrofos priežastys iki šiol galutinai nežinomos.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Ramonas Magsaysay |
2. Ramonas Magsaysay, Filipinų prezidentas
Per Antrąjį pasaulinį karą R.Magsaysay kovėsi iš pradžių JAV armijos gretose, o po to buvo vienas partizanų pajėgų vadų. Po karo jis dalyvavo politikoje ir buvo išrinktas prezidentu 1953 metais.
R.Magsaysay buvo artimas Jungtinių Valstijų sąjungininkas ir nenuilstantis komunizmo priešininkas. Tarp jo nuopelnų yra iš karto kelios žemės ūkio reformos Filipinuose.
1957 metų kovo 17 dieną lėktuvas, kuriame buvo prezidentas, atsitrenkė į kalną Sebu saloje. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.
 |
| sozowala.com nuotr./Bartelemi Boganda |
3. Bartelemy Boganda, pirmasis autonominės Centrinės Afrikos Respublikos ministras pirmininkas
Nuo XIX amžiaus pradžios iki 1958 metų CAR buvo viena Prancūzijos kolonijų. B.Boganda tapo pirmuoju autonominės CAR ministru pirmininku Prancūzijos Bendrijos sudėtyje.
B.Bogandos vyriausybės pirmieji įstatyminiai aktai uždraudė viešą nuogumą ir valkatavimą. B.Boganda turėjo tapti pirmuoju nepriklausomos CAR prezidentu.
1959 metų kovo 29 dieną jis žuvo įvykus sprogimui lėktuve, kuriame jis buvo. Tragedijos priežastys iki šiol nežinomos.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Dagas Hammarskjoldas |
4. Dagas Hammarskjoldas, JT generalinis sekretorius
Buvęs Švedijos diplomatas D.Hammarskjoldas tapo JT generaliniu sekretoriumi 1953 metais.
1960 metais Kongo vyriausybė, ką tik gavusi nepriklausomybę nuo Belgijos, kreipėsi į JT prašydama padėti kovoti su didėjančiu smurtu šalyje.
D.Hammarskjoldas nusiuntė į Kongą JT taikdarių. Šį sprendimą 1960 metų rugsėjyje pasmerkė SSRS vadovybė ir pareikalavo, kad jis atsistatydintų.
1961 metų rugsėjyje D.Hammarskjoldas išskrido į Kongo Katangos provinciją. Lėktuvas nukrito netoli Ngolos miesto tuometinėje Šiaurės Rodezijoje (dabartinėje Zambijoje).
 |
| presidencia.gob.bo pav./Rene Barrientosas |
5. Rene Barrientosas, Bolivijos prezidentas
Generolas R.Barrientosas atėjo į valdžią per valstybės perversmą 1964 metais.
Valdant R.Barrientosui šalies ginkluotosios pajėgos slopino bet kuriuos opozicinius judėjimus, tarp jų ir sukilimą, kuriam vadovavo Che Guevara. Bolivijos armija sučiupo ir įvykdė Che Guevarai mirties bausmę 1967 metais.
Prezidentas R.Barrientosas žuvo 1969 metų balandyje – sraigtasparnis, kuriame jis buvo, nukrito Kočabambos provincijoje.
Bolivijoje iki šiol sklando gandai, kad sraigtasparnis buvo numuštas, nors oficiali tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad orlaivis užkliuvo už elektros linijos laidų.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Džemalis Bijedičius |
6. Džemalis Bijedičius, Jugoslavijos ministras pirmininkas
Gimė ir užaugo Bosnijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi Josipo Brozo Tito partizanų gretose. 1971 metais tapo Jugoslavijos ministru pirmininku.
1977 metų gruodyje lėktuvas, kuriame buvo Dž.Bijedičius, atsitrenkė į kalną netoli Kreševo Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Dalis Bosnijos gyventojų mano, jog lėktuvo katastrofa buvo Dž.Bijedičiaus priešininkų serbų Jugoslavijos vyriausybėje rankų darbas, nors iki šiol nebuvo pateikta jokių šios teorijos įrodymų.
 |
| psdlagoa-algarve.online.pt nuotr./Francisco de Sa Carniero |
7. Francisco de Sa Carniero, Portugalijos ministras pirmininkas
Vadovavo pirmajai po Gvazdikų revoliucijos 1974 metais sudarytai vyriausybei. Laikėsi centristų, antimarksistinės pozicijos.
1980 metų gruodyje, netrukus po išskridimo iš oro uosto Lisabonoje, jo lėktuvas rėžėsi į pastatą ir sudužo. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.
 |
| Kadras iš „YouTube“/Jaime Roldós Aguilera |
8. Jaime Roldosas Aguilera, Ekvadoro prezidentas
Žinomas tuo, kad siekė įtvirtinti žmogaus teisių gerbimą Lotynų Amerikoje.
Prezidentas J.R.Aguilera buvo valdžioje trumpiau nei dvejus metus. 1981 metų gegužę jo lėktuvas atsitrenkė į Huairapungo kalną.
 |
| Kadras iš „YouTube“/Omaras Torrijosas |
9. Omaras Torrijosas, Panamos prezidentas
Būdamas valdžioje vykdė populistinę politiką ir pasiekė JAV sutikimo pamažu perduoti Panamos kanalo zonos suverenitetą į pačios Panamos rankas.
O.Torrijosą rėmė JAV, nes jis buvo aršus komunizmo priešininkas. 1981 metų liepą jo lėktuvas sudužo esant prastoms oro sąlygoms.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Samora Machelis |
10. Samora Machelis, Mozambiko prezidentas
Vadovavo išsivadavimo judėjimui ir tapo pirmuoju nepriklausomo Mozambiko prezidentu 1975 metais.
1986 metais prezidento lėktuvas atsitrenkė į kalną virš PAR teritorijos, netoli Mozambiko ir Svazilendo sienos.
Avarijos tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad katastrofos priežastis buvo lakūno klaida. Prezidento našlė Graca Michel iki šiol šiomis išvadomis netiki.
 |
| Kadras iš „YouTube“/Muhammadas Zia ul Haqas |
11. Muhammadas Zia ul Haqas, Pakistano prezidentas
Atėjo į valdžią per karinį perversmą. Žinomas tuo, kad SSRS kariuomenei veržiantis į Afganistaną teikė subsidijas ir rėmė antisovietinį mudžahidų sukilėlių režimą šioje šalyje.
1988 metų rugpjūčio 17 dieną žuvo per lėktuvo katastrofą. Tyrimo komisija paskelbė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad katastrofos priežastis buvo diversija.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Juvenalis Habyarimana |
12. Juvenalis Habyarimana, Ruandos prezidentas
Buvo prezidento poste 20 metų. Vykdė politiką, nukreiptą prieš tutsių etnines mažumas.
Žuvo 1994 metais balandžio 6 dieną, kai jo lėktuvas, kuriame taip pat buvo gretimo Burundžio prezidentas Cyprienas Ntaryamira, buvo apšaudytas raketomis.
Po abiejų prezidentų žūties buvo pradėta vykdyti etninių tutsių genocidą Ruandoje, po to buvo nuvesta ir etninių hutų vyriausybė.
 |
| arib.info nuotr./Cyprienas Ntaryamira |
13. Cyprienas Ntaryamira, Burundžio prezidentas
Žuvo lėktuve kartus su Ruandos prezidentu 1994 metų balandyje.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Borisas Traikovskis |
14. Borisas Traikovskis, Makedonijos prezidentas
Pradėjo dalyvauti politinėje veikloje, kai Makedonija atgavo nepriklausomybę.
Valdant B.Traikovskiui padidėjo įtampa santykiuose tarp etninių makedoniečių ir etninių albanų.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Lechas Kaczynskis |
B.Traikovskis žuvo 2004 metų vasaryje, kai jo lėktuvas atsitrenkė į kalną Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.
15. Lechas Kaczynskis, Lenkijos prezidentas.
Žuvo 2010 metų balandžio 10 dieną per lėktuvo katastrofą netoli Smolensko.
Skrido į Katynę dalyvauti ceremonijoje, skirtoje Lenkijos karininkų, sušaudytų SSRS vadovybės įsakymu Antrojo pasaulinio karo pradžioje, atminimui pagerbti.
