Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Per orlaivių katastrofas pasaulyje žuvo 15 valstybės vadovo rango politikų (nuotraukos)

Per aviakatastrofą žuvo Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis ir dar mažiausiai 87 keleiviai.
„Scanpix“ nuotr. / Lenkijos prezidentinio lėktuvo nuolaužos
Šaltinis: BNS
0
A A

Per aviacijos istoriją lėktuvų katastrofose žuvo mažiausiai 15 valstybės vadovo rango politikų, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Wikimedia.org nuotr./Wladyslawas Sikorskis
Wikimedia.org nuotr./Wladyslawas Sikorskis

1. Wladyslawas Sikorskis, Lenkijos vyriausybės tremtyje ministras pirmininkas

Jis buvo Lenkijos vyriausybės tremtyje, veikusios po šalies okupacijos 1939 metų rugsėjo-spalio mėnesiais, ministras pirmininkas.

1941 metų liepos 30 dieną W.Sikorskis ir SSRS ambasadorius Londone Ivanas Maiskis pasirašė sutartį atkurti SSRS ir Lenkijos diplomatinius santykius.

Tačiau 1943 metų balandyje diplomatiniai santykiai su teisėtais prieškarinės Lenkijos valdžios perėmėjais vėl buvo nutraukti – dėl W.Sikorskio prašymo ištirti masinį Lenkijos karininkų nužudymą Katynėje.

1943 metų liepą W.Sikorskis žuvo, kai jo lėktuvas, kuriame jis buvo, nukrito į jūrą netrukus po pakilimo iš Gibraltaro.

Tikslios šios lėktuvo katastrofos priežastys iki šiol galutinai nežinomos.

„Scanpix“ nuotr./Ramonas Magsaysay
„Scanpix“ nuotr./Ramonas Magsaysay

2. Ramonas Magsaysay, Filipinų prezidentas

Per Antrąjį pasaulinį karą R.Magsaysay kovėsi iš pradžių JAV armijos gretose, o po to buvo vienas partizanų pajėgų vadų. Po karo jis dalyvavo politikoje ir buvo išrinktas prezidentu 1953 metais.

R.Magsaysay buvo artimas Jungtinių Valstijų sąjungininkas ir nenuilstantis komunizmo priešininkas. Tarp jo nuopelnų yra iš karto kelios žemės ūkio reformos Filipinuose.

1957 metų kovo 17 dieną lėktuvas, kuriame buvo prezidentas, atsitrenkė į kalną Sebu saloje. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

sozowala.com nuotr./Bartelemi Boganda
sozowala.com nuotr./Bartelemi Boganda

3. Bartelemy Boganda, pirmasis autonominės Centrinės Afrikos Respublikos ministras pirmininkas

Nuo XIX amžiaus pradžios iki 1958 metų CAR buvo viena Prancūzijos kolonijų. B.Boganda tapo pirmuoju autonominės CAR ministru pirmininku Prancūzijos Bendrijos sudėtyje.

B.Bogandos vyriausybės pirmieji įstatyminiai aktai uždraudė viešą nuogumą ir valkatavimą. B.Boganda turėjo tapti pirmuoju nepriklausomos CAR prezidentu.

1959 metų kovo 29 dieną jis žuvo įvykus sprogimui lėktuve, kuriame jis buvo. Tragedijos priežastys iki šiol nežinomos.

„Scanpix“ nuotr./Dagas Hammarskjoldas
„Scanpix“ nuotr./Dagas Hammarskjoldas

4. Dagas Hammarskjoldas, JT generalinis sekretorius

Buvęs Švedijos diplomatas D.Hammarskjoldas tapo JT generaliniu sekretoriumi 1953 metais.

1960 metais Kongo vyriausybė, ką tik gavusi nepriklausomybę nuo Belgijos, kreipėsi į JT prašydama padėti kovoti su didėjančiu smurtu šalyje.

D.Hammarskjoldas nusiuntė į Kongą JT taikdarių. Šį sprendimą 1960 metų rugsėjyje pasmerkė SSRS vadovybė ir pareikalavo, kad jis atsistatydintų.

1961 metų rugsėjyje D.Hammarskjoldas išskrido į Kongo Katangos provinciją. Lėktuvas nukrito netoli Ngolos miesto tuometinėje Šiaurės Rodezijoje (dabartinėje Zambijoje).

presidencia.gob.bo pav./Rene Barrientosas
presidencia.gob.bo pav./Rene Barrientosas

5. Rene Barrientosas, Bolivijos prezidentas

Generolas R.Barrientosas atėjo į valdžią per valstybės perversmą 1964 metais.

Valdant R.Barrientosui šalies ginkluotosios pajėgos slopino bet kuriuos opozicinius judėjimus, tarp jų ir sukilimą, kuriam vadovavo Che Guevara. Bolivijos armija sučiupo ir įvykdė Che Guevarai mirties bausmę 1967 metais.

Prezidentas R.Barrientosas žuvo 1969 metų balandyje – sraigtasparnis, kuriame jis buvo, nukrito Kočabambos provincijoje.

Bolivijoje iki šiol sklando gandai, kad sraigtasparnis buvo numuštas, nors oficiali tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad orlaivis užkliuvo už elektros linijos laidų.

Wikimedia.org nuotr./Džemalis Bijedičius
Wikimedia.org nuotr./Džemalis Bijedičius

6. Džemalis Bijedičius, Jugoslavijos ministras pirmininkas

Gimė ir užaugo Bosnijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi Josipo Brozo Tito partizanų gretose. 1971 metais tapo Jugoslavijos ministru pirmininku.

1977 metų gruodyje lėktuvas, kuriame buvo Dž.Bijedičius, atsitrenkė į kalną netoli Kreševo Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Dalis Bosnijos gyventojų mano, jog lėktuvo katastrofa buvo Dž.Bijedičiaus priešininkų serbų Jugoslavijos vyriausybėje rankų darbas, nors iki šiol nebuvo pateikta jokių šios teorijos įrodymų.

psdlagoa-algarve.online.pt nuotr./Francisco de Sa Carniero
psdlagoa-algarve.online.pt nuotr./Francisco de Sa Carniero

7. Francisco de Sa Carniero, Portugalijos ministras pirmininkas

Vadovavo pirmajai po Gvazdikų revoliucijos 1974 metais sudarytai vyriausybei. Laikėsi centristų, antimarksistinės pozicijos.

1980 metų gruodyje, netrukus po išskridimo iš oro uosto Lisabonoje, jo lėktuvas rėžėsi į pastatą ir sudužo. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

Kadras iš „YouTube“/Jaime Roldós Aguilera
Kadras iš „YouTube“/Jaime Roldós Aguilera

8. Jaime Roldosas Aguilera, Ekvadoro prezidentas

Žinomas tuo, kad siekė įtvirtinti žmogaus teisių gerbimą Lotynų Amerikoje.

Prezidentas J.R.Aguilera buvo valdžioje trumpiau nei dvejus metus. 1981 metų gegužę jo lėktuvas atsitrenkė į Huairapungo kalną.

Kadras iš „YouTube“/Omaras Torrijosas
Kadras iš „YouTube“/Omaras Torrijosas

9. Omaras Torrijosas, Panamos prezidentas

Būdamas valdžioje vykdė populistinę politiką ir pasiekė JAV sutikimo pamažu perduoti Panamos kanalo zonos suverenitetą į pačios Panamos rankas.

O.Torrijosą rėmė JAV, nes jis buvo aršus komunizmo priešininkas. 1981 metų liepą jo lėktuvas sudužo esant prastoms oro sąlygoms.

„Scanpix“ nuotr./Samora Machelis
„Scanpix“ nuotr./Samora Machelis

10. Samora Machelis, Mozambiko prezidentas

Vadovavo išsivadavimo judėjimui ir tapo pirmuoju nepriklausomo Mozambiko prezidentu 1975 metais.

1986 metais prezidento lėktuvas atsitrenkė į kalną virš PAR teritorijos, netoli Mozambiko ir Svazilendo sienos.

Avarijos tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad katastrofos priežastis buvo lakūno klaida. Prezidento našlė Graca Michel iki šiol šiomis išvadomis netiki.

Kadras iš „YouTube“/Muhammadas Zia ul Haqas
Kadras iš „YouTube“/Muhammadas Zia ul Haqas

11. Muhammadas Zia ul Haqas, Pakistano prezidentas

Atėjo į valdžią per karinį perversmą. Žinomas tuo, kad SSRS kariuomenei veržiantis į Afganistaną teikė subsidijas ir rėmė antisovietinį mudžahidų sukilėlių režimą šioje šalyje.

1988 metų rugpjūčio 17 dieną žuvo per lėktuvo katastrofą. Tyrimo komisija paskelbė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad katastrofos priežastis buvo diversija.

Wikimedia.org nuotr./Juvenalis Habyarimana
Wikimedia.org nuotr./Juvenalis Habyarimana

12. Juvenalis Habyarimana, Ruandos prezidentas

Buvo prezidento poste 20 metų. Vykdė politiką, nukreiptą prieš tutsių etnines mažumas.

Žuvo 1994 metais balandžio 6 dieną, kai jo lėktuvas, kuriame taip pat buvo gretimo Burundžio prezidentas Cyprienas Ntaryamira, buvo apšaudytas raketomis.

Po abiejų prezidentų žūties buvo pradėta vykdyti etninių tutsių genocidą Ruandoje, po to buvo nuvesta ir etninių hutų vyriausybė.

arib.info nuotr./Cyprienas Ntaryamira
arib.info nuotr./Cyprienas Ntaryamira

13. Cyprienas Ntaryamira, Burundžio prezidentas

Žuvo lėktuve kartus su Ruandos prezidentu 1994 metų balandyje.

Wikimedia.org nuotr./Borisas Traikovskis
Wikimedia.org nuotr./Borisas Traikovskis

14. Borisas Traikovskis, Makedonijos prezidentas

Pradėjo dalyvauti politinėje veikloje, kai Makedonija atgavo nepriklausomybę.

Valdant B.Traikovskiui padidėjo įtampa santykiuose tarp etninių makedoniečių ir etninių albanų.

„Scanpix“ nuotr./Per aviakatastrofą žuvo Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis ir dar mažiausiai 87 keleiviai.
„Scanpix“ nuotr./Lechas Kaczynskis

B.Traikovskis žuvo 2004 metų vasaryje, kai jo lėktuvas atsitrenkė į kalną Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

15. Lechas Kaczynskis, Lenkijos prezidentas.

Žuvo 2010 metų balandžio 10 dieną per lėktuvo katastrofą netoli Smolensko.

Skrido į Katynę dalyvauti ceremonijoje, skirtoje Lenkijos karininkų, sušaudytų SSRS vadovybės įsakymu Antrojo pasaulinio karo pradžioje, atminimui pagerbti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min