Kaip trečiadienį rašo dienraštis „Respublika“, praėjusį savaitgalį vykusiame Darbo partijos neeiliniame suvažiavime paaiškėjo, kad visi su partijos vėliava į šios kadencijos Seimą patekę politikai savanoriškai rašė pasižadėjimus grąžinti parlamentaro mandatą, jei tik pasitrauks pas oponentus.
Darbo partijos pirmininkas kaip įrodymą pateikė su šia partija parlamentaru, o vėliau ir teisingumo ministru tapusio Petro Baguškos įsipareigojimą, patvirtintą jo paties parašu. Šiuo dokumentu P.Baguška 2004 m. rugpjūčio 31-ąją įsipareigojo atsisakyti parlamentaro mandato iškart, jei tik paliks Darbo partijos gretas ar bus iš jos pašalintas.
Teisingumo ministerijai vadovaujantis politikas Darbo partijos frakcijai Seime priklausė tik iki 2005 m. gruodžio 21-osios. Vėliau jis pasuko į mišrią Seimo narių grupę, iš jos – į Pilietinės demokratijos frakciją, o šią iškeitė į Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos gretas. Pasižvalgęs pas valstiečius liaudininkus P.Baguška vėl grįžo pas pilietininkus, o nuo šių metų balandžio pradžios rado prieglaudą Socialdemokratų frakcijoje.
„Ir P.Baguška, ir visi tokie kaip jis tiesiog apgavo žmones – rinkėjus, kurie balsavo už Darbo partijos kandidatų sąrašą, – piktinosi V.Uspaskichas. – Demokratinėje valstybėje viešai ir dar raštu pasižadėjęs, bet pažadą sulaužęs asmuo negali vadintis politiku. Juo labiau kad P.Baguška vadovauja ne bet kokiai, o Teisingumo ministerijai. P.Baguškai esu priminęs jo pasižadėjimą – apie tai garsiai pasakiau partijos tarybos posėdyje, bet jokio atsako neišgirdau. Šis žmogus dabar perbėgo jau pas socialdemokratus, kurie priima visas politines atliekas“.
Apie rašytinį pažadą atsisakyti Seimo nario mandato „Respublikai“ nepavyko paklausti P.Baguškos net kelias dienas. Ministras neatsiliepė tarnybiniu telefonu, o sekretorė, išgirdusi, kad bus klausiama apie partinius reikalus, kalbėjo apie šefo užimtumą.
Su Darbo partija į šios kadencijos Seimą pateko ir Skirmantas Pabedinskas, vėliau jis perbėgo į valstiečių liaudininkų stovyklą. Paklaustas apie pasižadėjimą Darbo partijai, parlamentaras sakė, kad „tokio nebuvo“.
„Bijau pasakyti, ar toks popierius ir dar toks tekstas, kad tektų atiduoti mandatą, galėjo būti – ne, tikrai neprisimenu tokio dalyko, – antradienį dienraščiui sakė S.Pabedinskas. – Bet jeigu sakote, kad tokius įsipareigojimus turėjo pasirašyti visi Darbo partijos kandidatai, tai aišku, kad turbūt ir aš pasirašiau. Bet teksto tai neprisimenu. Jeigu jis yra, toks įsipareigojimas pavojingas, bet juk niekas tuomet negalvojome apie kitas frakcijas“.
Darbo partijos frakciją į liberaldemokratus iškeitė ir Seimo narys Vytautas Kamblevičius, kuriam pasižadėjimas Darbo partijai taip pat primena miglą.
„Negaliu pasakyti, ar reikėjo rašyti pasižadėjimą – viskas vyko labai greitai. Neatsimenu tokio dokumento. Man atrodo, kad nieko tokio nepasirašiau“, – teigė V.Kamblevičius.
Darbo partiją į Pilietinės demokratijos, o vėliau – Socialdemokratų frakcijas iškeitė ir kadaise liberalu buvęs Jonas Lionginas. Šis parlamentaras „Respublikai“ sakė taip pat neprisimenąs, ar, susiruošęs į šios kadencijos Seimą, Darbo partijai raštu įsipareigojo grąžinti mandatą, jei tik pabėgs pas oponentus.
„Prisimenu tik tai, kad man siūlant kandidatuoti Darbo partijos sąraše 23-iuoju numeriu neišgirdau jokių papildomų sąlygų, – teigė J.Lionginas. – Taip pat negaliu pasakyti, ar kokius nors įsipareigojimus pasirašiau jau vėliau, pildydamas kitus dokumentus. Jeigu ir sakote, kad tokie pasižadėjimai tikrai buvo pasirašyti, jie juk nėra teisėti – tai joks ne dokumentas“.
J.Lionginas savęs nelaiko politiniu turistu, nes, jo nuomone, iš Darbo partijos gretų teko pasitraukti skilus šios partijos frakcijai.
"Be to, eidamas į rinkimus su Darbo partija, joje pažinojau tik Seimo narį V,Uspaskichą ir buvusį Kėdainių merą Viktorą Muntianą, – sakė J.Lionginas. – O vis dėlto reikia žinoti, su kokia komanda ateini į Seimą. Jeigu būčiau tai žinojęs, pasisakyčiau už tai, kad negalima keisti frakcijų“.
Tuo tarpu V.Uspaskichas tvirtina, kad įsipareigojimus dėl parlamentarų mandatų grąžinimo pasirašę visi 2004 m. rinkimų kampanijos dalyviai. „Tie, kas neprisimena, tegul pabando prisiminti. Šiuos dokumentus jie atidavė saugoti partijai ir mes saugome“, – sakė Darbo partijos vedlys.
