Pasak institucijų, per kelias valandas trukusį naktinį puolimą sostinėje žuvo trys gelbėtojai. Dar maždaug 25 žmonės buvo sužeisti.
Anksčiau buvo skelbta apie keturis žuvusiuosius.
Per antskrydžius buvo panaudoti 407 dronai ir 44 balistinės bei sparnuotosios raketos, sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Ukrainos pajėgos teigė numušusios apie 30 sparnuotųjų raketų ir iki 200 dronų.
Valdžia pranešė apie žalą keliuose Kyjivo rajonuose, o gelbėtojai penktadienį toliau likvidavo nuostolius ir gesino gaisrus keliose vietose.
Dėl išpuolio kai kuriuose rajonuose nutrūko elektros tiekimas, daugiau kaip 2 tūkst. namų ūkių sostinėje liko be elektros, pranešė miesto administracija.
Per ataką vakariniame Ternopilio mieste buvo sužeista 10 žmonių, pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Nehoda. Smūgis apgadino pramonės ir infrastruktūros objektus, dalis miesto liko be elektros, sutriko vandens tiekimas.
Trys žmonės taip pat buvo sužeisti centrinėje Ukrainos Poltavos srityje. Rusija taip pat taikėsi į vakarinius Lvivo ir Chmelnyckio regionus bei šiaurinę Černihivo sritį.
„Rusija nekeičia savo braižo“
Ukrainos miestai reguliariai bombarduojami nuo pat 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per šias atakas žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių gyventojų.
„Rusija nekeičia savo braižo“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
V. Zelenskis, taip pat Ukrainos vidaus reikalų ministerija ir generalinė prokuratūra teigė, kad Kyjive žuvo trys gelbėjimo tarnybų darbuotojai.
„Jie dirbo apšaudomi, kad padėtų žmonėms“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos pareiškime.
Karas nesiliauja, nors JAV vadovaujamos diplomatijos pastangomis siekiama susitarimo, o Rusijos ir Ukrainos delegacijos surengė du tiesioginių taikos derybų raundus. Tačiau derybose nebuvo pasiekta jokių reikšmingų laimėjimų, ir šalys vis dar nesutaria dėl sąlygų, kaip nutraukti kovas.
Ukraina pasiūlė besąlygiškas 30 dienų paliaubas ir V. Zelenskio bei Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą, kad išeitų iš aklavietės. Tačiau Kremlius faktiškai atmetė paliaubas ir nenusileido dėl savo reikalavimų.
„Kremlius ir toliau stengiasi melagingai vaizduoti Rusiją kaip pasirengusią geranoriškai dalyvauti derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo, nors Rusija ne kartą atsisakė pasiūlyti bet kokias nuolaidas“, – vėlai ketvirtadienį pareiškė Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“.
Esminis skirtumas
Anksčiau šią savaitę V. Putinas per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) sakė, kad atsakys į didelę Ukrainos ataką prieš Rusijos oro bazes.
Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad penktadienį taikėsi į Ukrainos karinius objektus.
Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad šios atakos parodo esminius Rusijos ir Ukrainos skirtumus.
„Skirtumas (...) tas, kad Ukraina smogia į teisėtus karinius taikinius, pavyzdžiui, į lėktuvus, kuriuose įrengta įranga, skirta mūsų vaikams bombarduoti. Rusija taikosi į gyvenamuosius rajonus, civilius gyventojus ir svarbią infrastruktūrą“, – rašė A. Sybiha socialiniame tinkle „X“.
„Ukrainos ir Rusijos statymas į vieną gretą yra nepriimtinas“, – pabrėžė jis.
Naujausia Rusijos ataka įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad galbūt būtų geriau leisti Ukrainai ir Rusijai „kurį laiką pakariauti“ prieš jas išskiriant ir siekiant taikos. Šie D. Trumpo komentarai buvo nepaprastas nukrypimas nuo jo dažnai išsakomų raginimų nutraukti karą.
