Tačiau nepatogi tiesa ta, kad kol kas šio dujotiekio projekto įgyvendinimo perspektyvos blankios. 3 tūkst. km ilgio „Nabucco“ dujotiekis vertinamas 7,9 mlrd. JAV dolerių. Dujotiekio trasa turėtų driektis per Azerbaidžaną, Gruziją, Turkiją, Bulgariją, Vengriją, Rumuniją ir Austriją. „Nabucco“ vamzdynas taptų jau nutiesto dujotiekio Baku–Tbilisis–Erzurumas tąsa. Apie 2 tūkst. km dujotiekio drieksis per Turkijos teritoriją. Tačiau kol kas dar nepasiektas ir susitarimas su svarbiausiomis dujų tiekėjomis dėl šiam projektui reikalingų dujų tiekimo.
Tiesa, Azerbaidžanas mėnesio pradžioje pareiškė esą pasirengęs 50 proc. šalyje išgaunamų dujų skirti dujotiekiui „Nabucco“. Tačiau vis dar nesusitarta su Turkmėnija, o po praėjusios savaitės pastarajai atsirado dar mažiau priežasčių dalyvauti minėtame projekte: ji atidarė naują dujotiekį, kuris nusidriekė į Iraną. Taigi problemų kamuojamas dujotiekis „Nabucco“ sparčiai virsta galimybe Iranui tapti nepakeičiamu energijos šaltiniu.
Vakarai nelabai turi galimybių ką nors pakeisti šiuo klausimu. Jungtinės Valstijos tvirtina neketinančios remti „Nabucco“ projekto, jei jame dalyvaus Iranas, tačiau taip pat neinvestuoja solidžių sumų, kad šis dujotiekio projektas būtų baigtas. Europoje dujų vartojimas per recesiją galbūt ir sumažėjo, tačiau prognozuojama, kad iki 2030 m. dujų paklausa nuo dabartinių 500 mlrd. kubinių metrų išaugs iki 815 mlrd. Planuota, kad dujotiekis „Nabucco“ bus pajėgus tiekti 31 mlrd. kubinių metrų dujų. Vadinasi, Europos Sąjunga negali labai šiauštis dėl to, iš kur gaus dujų – net jei tai reiškia vieno nepatikimo dujų tiekėjo, Rusijos, pakeitimą dar mažiau prognozuojamu Iranu.