Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 2d. 11:49 , Atnaujinta: 2019 spalio 2d. 13:05

Peru viceprezidentė atsistatydino ir ragina sušaukti rinkimus

Peru viceprezidentė Mercedes Araoz
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Peru viceprezidentė Mercedes Araoz

Peru viceprezidentė Mercedes Araoz, kurią parlamentas paskyrė vadovauti kovai su prezidento sprendimu paleisti Kongresą, trečiadienį atsistatydino ir paragino sušaukti rinkimus.

Politinėje aklavietėje šalis atsidūrė kilus piktiems nesutarimams dėl korupcijos ir paskyrimų į Aukščiausiąjį Teismą.

„Nusprendžiau neatšaukiamai atsistatydinti iš Respublikos antrojo konstitucinio viceprezidento posto“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M.Araoz, drauge paskelbdama atsistatydinimo raštą.

Ji pridūrė, jog tikisi „visuotinių rinkimų pačiu artimiausiu metu“.

Įstatymų leidėjai apkaltino prezidentą Martiną Vizcarrą „valstybės perversmu“, šiam pirmadienį paleidus opozicijos dominuojamą Kongresą ir paraginus surengti naujus rinkimus. Parlamentas reaguodamas nubalsavo už laikiną prezidento įgaliojimų sustabdymą ir lydere paskyrė M.Araoz.

Tačiau į Limos ir kitų miestų gatves pademonstruoti paramos M.Vizcarrai išėjo tūkstančiai žmonių. Kariuomenė ir policija patvirtino remiančios prezidentą, kurio kampanija prieš kyšininkavimą yra labai populiari, o keliolika regionų gubernatorių prisidėjo prie protestuotojų gatvėse.

„Yra per daug korupcijos. Per daug jos be jokios gėdos. Pokytis įvyko pačiu laiku“, – Limoje sakė protestuotoja Jenny Sanchez.

M.Araoz, kuri palaikė korupcija susitepusios buvusios opozicijos lyderės Keiko Fujimori šalininkus, atsistatydino Amerikos valstybių organizacijai (OAS) atsisakius įsitraukti į Peru ginčą dėl valdžios.

Organizacija antradienį sakė, kad Peru Konstitucinis Teismas turi nuspręsti dėl parlamento paleidimo teisėtumo. OAS taip pat nurodė, jog būtų „teisinga politinę poliarizaciją šalyje spręsti žmonėms rinkimuose“.

Grupė parlamentarų svarstė galimybes kreiptis į Teismą dėl parlamento paleidimo atšaukimo, sakė Kongreso pirmininkas Pedro Olaechea.

Nepaisydama emocingos politinės priešpriešos šalis antradienį gyveno įprastą gyvenimą, o vienintelis pastebimas pokytis buvo sustiprintas saugumas prie vyriausybės rūmų ir Kongreso.

Rinkimai sausį

M.Vizcarros raginimą sausio 26 dieną surengti naujus rinkimus antradienį patvirtino nepriklausoma Nacionalinė rinkimų žiuri.

Būsimi rinkimai tikriausiai bus naudingi kairiosioms partijoms, tokioms kai „Nuevo Peru“ ir „Frente Amplio“, kurios rėmė parlamento paleidimą, naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Fernando Rospigliosi.

Pagal pernai įvykdytą rinkimų reformą parlamentarai negali siekti perrinkimo. Naujos sudėties Kongreso mandatas truktų tik iki 2021 metų, kol baigsis penkerių metų periodas, kuriam buvo išrinktas paleistasis Kongresas.

Iki rinkimų įstatymų leidybos pareigos atiteks 27 narių Nuolatinei Kongreso komisijai. 18 Komisijos narių yra opozicijos parlamentarai, jai vadovauja Kongreso pirmininkas P.Olaechea, kaltinantis M.Vizcarrą neteisėtu valdžios užgrobimu.

M.Vizcarra ne kartą konfliktavo su Kongresu, kuriame dominuoja K.Fujimori Liaudies jėgos partija.

Sekmadienį jis perspėjo Kongresą, kad jį paleis, jei jis pirmadienį nepareikš pasitikėjimo juo dėl teisėjų skyrimo reformos.

Priešprieša

Peru politinės prešpriešos ištakos yra 2016 metų prezidento rinkimai, per kuriuos bankininkas Pedro Pablo Kuczynski įveikė K.Fujimori.

Nors K.Fujimori pralaimėjo prezidento rinkimus, jos partija gavo užtikrintą daugumą Kongrese ir galiausiai pernai privertė P.P.Kuczynski atsistatydinti kilus korupcijos skandalui.

P.P.Kuczynski pakeitė tuometinis pirmasis viceprezidentas M.Vizcarra, kuris pažadėjo apvalyti Peru politiką.

K.Fujimori yra vyriausia kalėti nuteisto buvusio prezidento Alberto Fujimori dukra ir pati kalėjime laukia teismo dėl kaltinimų paėmus 1,2 mln. dolerių (1,1 mln. eurų) neteisėtų lėšų iš Brazilijos statybų milžinės „Odebrecht“ jos 2011 metų prezidentinei kampanijai.

Aukščiausiasis Teismas šiuo metu svarsto, ar paleisti K.Fujimori, kuri kažkada buvo populiariausia Peru politikė, iš tardymo izoliatoriaus.

„Odebrecht“ pripažino, kad nuo 2004 metų Peru politikams sumokėjo mažiausiai 29 mln. eurų (26,6 mln. eurų) kyšių.

Trys buvę prezidentai, tarp jų P.P.Kuczynski, taip pat figūruoja tyrimuose dėl „Odebrecht“, o ketvirtas – Alanas Garcia – balandžio mėnesį nusižudė policijai atvykus į jo namus areštuoti jo už pinigų plovimą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

16:44
03:16
03:00

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min