Jo kalba, pasakyta per Maskvos žiauriai numalšinto Vengrijos 1956 metų antisovietinio sukilimo 70-ąsias metines, buvo visiškai priešinga tam, ką sakydavo Kremliui palankus nacionalistas V. Orbanas, kuris tokiose kalbose dažnai puldavo Briuselį ir lygindavo ES su Sovietų Sąjunga.
„Vengrija nėra „šalis keltas“, ji negali be galo klajoti tarp Rytų ir Vakarų. 1956 metais vengrų tauta padarė aiškų pasirinkimą: mes priklausome laisvai, demokratinei Europai“, – sakė P. Magyaras priešais parlamentą susirinkusiai miniai.
„Norime būti patikimi sąjungininkai, kurie prie bendro stalo sėdi pakėlę galvas, o ne laimės ieškotojai, kurie izoliuoja save, pasitelkdami šantažą ir eidami atskiru keliu“, – pridūrė jis.
Į sukilimo metinių minėjimą į Vengriją atvyko virtinė ES lyderių, ministrų pirmininkų ir kitų garbės svečių iš daugiau nei 40 šalių.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė kalbą iškilmingame parlamento posėdyje, kurį boikotavo opozicija, įskaitant V. Orbano partiją „Fidesz“.
Lauke susirinkę P. Magyaro šalininkai teigė, kad šis proeuropietiškas posūkis, jų nuomone, yra gerokai pavėluotas.
„Vengrija niekada nebuvo nusisukusi nuo ES – tai buvo padariusi mūsų (ankstesnė) vyriausybė. Pagaliau atgavome savo šalį, todėl mūsų veiksmų laisvė išlieka tinkamose ribose, kaip ir tikėjomės“, – naujienų agentūrai AFP sakė 56-erių vertybinių popierių prekiautojas Attila Rothi (Atila Rotis).
„Mūsų vieta ten, todėl turime rasti savo vietą toje bendrijoje, net jei turėsime kritikuoti (ES). Ir manau, kad Magyaras būtent tai ir daro“, – sakė 68-metė pensininkė Veronika, kuri atsisakė nurodyti savo pavardę.
Ji paminėjo finansavimo Ukrainai ir migracijos politikos klausimus, kuriais P. Magyaras, kaip manoma, laikosi savo pirmtako griežtos politikos linijos.
„Bet būkime konstruktyvūs, o ne priešiški“, – pridūrė ji.
