Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Petras Auštrevičius ragina ES nebeapgaudinėti savęs ir gelbėti Ukrainą nuo karinio puolimo

Petras Auštrevičius
Lietuvos Respublikos Seimo nuotr. / Petras Auštrevičius
Šaltinis: 15min iš Strasbūro
4
A A

Europarlamentaras Petras Auštrevičius ragina Europos Sąjungą (ES) nebeapgaudinėti savęs, tikintis, kad Rusija įgyvendins Minsko susitarimus dėl padėties Rytų Ukrainoje, ir imtis apsaugoti pastarąją šalį nuo karinio puolimo. Taip jis antradienį kalbėjo Strasbūre, kur posėdžiaujantys Europos Parlamento (EP) nariai kartu su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini aptarė pablogėjusią saugumo padėtį Rytų Ukrainoje, kai sausio pabaigoje suintensyvėjo Ukrainos pajėgų kovos su prorusiškais sukilėliais.

„Saugumo ir gynybos misija – vienintelis dalykas, ko dabar reikia. Jei vėl manome, kad diskusija sulaikysime rusų inspiruotą karinį puolimą prieš Ukrainą, apgaudinėjame save ir atidedame iki kito karto. Vėl reikės susirinkti ir diskutuoti ta tema, – interviu portalui 15min sakė EP Užsienio reikalų komiteto narys. – Reikia konkretesnių sprendimų, nes tie, kurie yra, neveikia. Ką reikia padaryti – apsaugoti Ukrainą nuo karinio puolimą, o tą gali padaryti ne Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) misija, kuri šiuo atveju naudinga, bet nepadaro visko, tačiau mūsų įsitraukimo, jei rimtai diskutuojame šiuo klausimu.“

Pasak P.Auštrevičiaus, nors ES nėra karinė organizacija, ji turi karinių misijų instrumentą ir yra panaudojusi jį Malyje, Gruzijoje. „Galime tai padaryti, bet trūksta politinės valios. Manau, tai yra baimė dar labiau užpykdyti Vladimirą Putiną (…). Norint, kad tai netaptų ilgalaikiu užšaldytu konfliktu, reikia aktyvesnių veiksmų.“

Konfliktas Rytų Ukrainoje tęsiasi jau trejus metus. Kokia nuotaika šiuo klausimu tvyro EP? Ar europarlamentarai, jūsų manymu, realiai vertina padėtį?

P.Auštrevičius: „Didžiausia tragedija būtų, jei ir mus apimtų nuovargis bei nesidomėjimas tuo dalyku. Nusisukimas būtų visuotinis“.

– Kalbėtojai liko tie patys. Didžiausia tragedija būtų, jei ir mus apimtų nuovargis bei nesidomėjimas tuo dalyku. Nusisukimas būtų visuotinis. Gerai bent, kad dar turime pavienių narių iš kitų valstybių – belgą, vokietį, liuksemburgietį. Bet kad visos delegacijos atsisuktų – Prancūzijos, Olandijos (purto galvą)...

Kas tai lemia – ekonominiai interesai, skirtinga praeitis?

– Viskas kartu. Vienus veikia beprotiškas ekonominis interesas ir jie pasiruošę bet kada parsiduoti už tuos sidabrinius skatikus. Juos dažnai spaudžia vietos smulkusis ir vidutinis verslas. Kitiems įtakos turi didelis nacionalinis verslas – nafta, dujos, investuotojai. Dar kitus veikia ideologinė indoktrinacija.

Puikus to pavyzdys – žiauri diskusija apie propagandą ir dezinformaciją. Neigimas buvo nežmoniškas. Prireikė, kad Angela Merkel ant uodegos atsisėstų. Staiga tų dviejų valstybių (Vokietijos ir Prancūzijos – red. past.) atstovai pradėjo bent jau ne oponuoti. Laukiu, kad ir ispanai atsibustų. Britai turi tokius instinktus, kritiškesnį požiūrį. Būtų smagu, kad ir ispanams bei italams pareitų tokie dalykai. Buvo visiška blokada: žinote, apie save kalbėkite, mums tas negalioja, mūsų protai nėra plaunami, mumis Kremlius nesidomi...

Turime suprasti, kad tai yra realybė, nenuneigiami dalykai. Turime jiems paaiškinti, kaip jie veikiami. Vokiečiams ir prancūzams jau nereikia aiškinti. Tai yra bandymas – kam europiečiai, ypač vakariečiai yra labai jautrūs – daryti įtaką jų vidaus politikai. Tai yra lindimas po patalu ir įtaka politiniam gyvenimui, jų demokratiniams sprendimams. Reikia išaiškinti, kaip tai atsitinka ir kokias pasekmes gali turėti. Jei jiems aiškinsime, kad jiems tariamai gresia karinė galia, jie nepatikės ir prarasime patikimumą. Kuo arčiau į Rytus, tuo karinio saugumo reikalas aštrėja, darosi aktualus ir dažnai nereikia aiškinti. O ten tai negalioja.

EP Saugumo ir gynybos pakomitečio nariai praėjusią savaitę paragino Rusiją nutraukti konflikto eskalavimą ir laikytis Minsko susitarimų. Šie susitarimai jau jau dvejus metus skamba lyg burtažodis, bet gal laikas imtis ko nors kito?

– Blogiausia galvoti, kad Minskas veikia ir situacija sprendžiama. Be to, kad Ukraina yra netekusi dalies teritorijos, o kita dalis yra brutaliai okupuota, blogiausia būtų sukurti dar vieną ilgalaikį, užšaldytą konfliktą. To link viskas eina.

Bet kur yra Minsko abrakadabra (kaip ir su 2008 metų Tbilisio atveju) – susitarimai surašyti taip, kad jų neįmanoma įgyvendinti. Jų įgyvendinimą dalinai kontroliuoja viena iš pasirašiusių valstybių – Rusija, kuri daro viską, kad nebūtų peržengta rezultatų riba. Viską padaryti iki rezultatų ir kurti jų regimybę, o ne pačius rezultatus.

Abu Minskai yra fantastiškas pavyzdys tokio, sakyčiau, rezultato, kad veikia, tačiau neveikia. Daugiau yra bandymas apgauti Vakarus arba ES. Nes Vakarai tiki dokumentu ir parašu. Teisės viršenybės principas yra įsišaknijęs ir bazinis. Padedi dokumentą – reiškia, kažkas veikia.

P.Auštrevičius: „Be to, kad Ukraina yra netekusi dalies teritorijos, o kita dalis yra brutaliai okupuota, blogiausia būtų sukurti dar vieną ilgalaikį, užšaldytą konfliktą. To link viskas eina“.

Ar, Jūsų nuomone, Krymą dar įmanoma grąžinti Ukrainai?

– Čia ir yra istorijos baisumas, kad pasigirsta balsų, jog reikia vos ne konferencijos Helsinkis 2, manant, kad Helsinkis 1 neveikia. Reikia kažkokių garantijų, patikinimų ir pan.

Manau, kad tai yra didžiulė rizika. Mums reikia remtis tuo, kas yra sutarta ir visiems privalu laikytis. Niekas neatšaukė nei suvereniteto, nei teritorinio neliečiamumo, nei sienų integralumo ir pan. Jei prasidės tokios kalbos, gali griūti visa saugumo sistema ir gal kas nors net neįsivaizduoja, kokią riziką čia sėjame, nes istorinis revizionizmas bus su puikia iliustracija.

To negalime leisti ne dėl to, kad nematome sprendimų. Galbūt bus sprendimas ar jau yra, tik niekas nenori apie jį garsiai kalbėti ir kažko įpareigoti, kad jis būtų įgyvendintas.

Jei grįš realpolitik koncepcija, vienas pirmųjų gali būti nebūtinai Krymas, galbūt Abchazija. Antras pavyzdys – Pietų Osetija, o trečias jau gali būti Krymas. Po trijų bus ketvirtas, penktas ir šeštas. Matome aplink vaikščiojančią blogio sėklą. Man tai nepriimtina. Kol kas girdžiu revizionistinius pasisakymus tik iš radikalios dešinės. Taip, jau yra užuominų, kartais garsiau ir garsiau, bet reikia suprasti, kuo rizikuojame.

Tikrina padėtį ėmus dirbti Donaldui Trumpui?

Prastėjančią saugumo padėtį Ukrainoje rytuose prieš savaitę aptarė EP Saugumo ir gynybos pakomitečio nariai. Jie ragino Rusiją nustoti eskaluoti konfliktą ir laikytis Minsko susitarimų, o kol to nebus – išlaikyti ES sankcijas.

Kaip teigė diskusijoje dalyvavusi Ukrainos premjero pavaduotoja Europos integracijai Ivana Klimpuš-Cincadzė, Rusija ir jos statytiniai toliau pažeidinėja paliaubas. Dėl to Avdijivkos mieste neseniai žuvo mažiausiai 15 Ukrainos karių ir trys civiliai, daug žmonių buvo sužeista. Sausio 29 dieną prorusiški sukilėliai pažeidė paliaubas bei Minsko susitarimus ir užpuolė Ukrainos pajėgas. Jie panaudojo tankus ir sunkiąją artileriją, nors Minsko susitarimai tai draudžia. Dėl kovų nutrūko elektros ir šilumos tiekimas, todėl Avdijivka atsidūrė ant humanitarinės krizės slenksčio.

Vicepremjerė pabrėžė, kad svarbu išlaikyti ilgalaikes paliaubas, išvesti Rusijos dalinius iš Rytų Ukrainos, užtikrinti, kad ESBO galėtų veiksmingai stebėti 409 km Ukrainos ir Rusijos sienos ruožą, kurio Ukraina dabar nekontroliuoja. Tai esą sustabdytų šaudmenų, karių ir samdinių judėjimą.

EP pakomitečio nariai paragino Rusiją nebeeskaluoti konflikto ir laikytis Minsko susitarimų, o kol to nebus – išlaikyti ES sankcijas. Kai kurių įsitikinimu, Rusija taip „tikrina padėtį“ ėmus dirbti naujajai JAV administracijai.

Kai europarlamentarai, įskaitant P. Auštrevičių, ragino ES aktyviau veikti Rytų Ukrainoje, galbūt nusiųsti ten ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos misiją. Lietuvos atstovas pasiūlė pereiti nuo stebėsenos prie prevencijos ir užkirsti kelią dar vienam įšaldytam konfliktui. Kiti savo ruožtu ragino kuo greičiau suteikti Ukrainos piliečiams bevizį režimą, nes ji esą atitinka visus reikalavimus.

Po ramybės – naujos žūtys

Netikėtas separatistų puolimas prasidėjo po gana ramaus mėnesio, naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui mėginant pagerinti ryšius su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Ukrainos pareigūnai ir Rusijos remiami separatistai tvirtina, kad per sausio pabaigoje prasidėjusius susirėmimus žuvo iš viso 35 žmonės. Tokio kraujo praliejimo nebuvo nuo pat konflikto kulminacijos 2015-aisiais.

Netikėtas separatistų puolimas prasidėjo po gana ramaus mėnesio, naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui mėginant pagerinti ryšius su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Kai kurie analitikai įžvelgia ryšį tarp separatistų suaktyvėjimo Ukrainoje ir galimai šiltesnių santykių tarp Vašingtono bei Maskvos.

Rusija, Ukraina ir separatistai susitarė iki vasario 5-osios atitraukti sunkiąją ginkluotę iš Avdijivkos – 25 tūkst. gyventojų turinčio pramonės miesto, atsidūrusio prie naujausių susirėmimų fronto linijos. Dauguma šio miesto gyventojų dirba didelėje kokso gamybos įmonėje, kurią bombardavimas smarkiai apgadino. Mieste nutrūko elektros ir sutriko vandens tiekimas.

Buvo susitarta atitraukti į nuolatinio laikymo vietas visus ginklus, reguliuojamus Minsko susitarimų, ir juose nurodytu atstumu. Šie susitarimai, apibrėžiantys žingsnius, kaip užbaigti vieną kruviniausių konfliktų Europoje nuo praėjusio amžiaus pabaigoje vykusių Balkanų karų, buvo pasirašyti dar 2015-ųjų vasarį. Per dvejus metus sutartis buvo ne kartą pažeista – kaip ir naujausias susitarimas.

ES sieja sankcijų Rusijai atšaukimą su Minsko susitarimų vykdymu, bet vienybe pasigirti negali. Antai į Kijevą nuvykęs Graikijos premjeras Aleksis Cipras pasisakė už sankcijų pakeitimą kitomis priemonėmis. Panašios pozicijos laikosi ir kai kurios kitos šalys, pavyzdžiui, Ispanija ir Italija, nes atsakomasis Rusijos embargas maisto prekėms negailestingai smogė jų žemės ūkiui.

Ukrainos premjero Vladimiro Groismano teigimu, sankcijas bus galima sušvelninti tik Rusijai išvedus savo pajėgas iš šios šalies teritorijos ir laikantis Minsko susitarimų.

Įšaldytas bemaž 200 asmenų ir subjektų turtas

Nuo 2014-ųjų kovo, reaguodama į neteisėtą Krymo aneksiją ir sąmoningą Ukrainos destabilizavimą, ES palaipsniui nustatė Rusijai ribojamąsias priemones. ES narės nutarė nerengti dvišalių aukščiausio lygio susitikimų, sustabdytos dvišalės derybos su Rusija dėl vizų. Buvo įšaldytas bemaž 200 asmenų ir subjektų turtas, jiems nustatytas draudimas keliauti, taip pat pritaikytos įvairios ekonominės sankcijos.

Ukrainos premjero Vladimiro Groismano teigimu, sankcijas bus galima sušvelninti tik Rusijai išvedus savo pajėgas iš šios šalies teritorijos ir laikantis Minsko susitarimų.

„Kremlius privalo laikytis ne tik tarptautinių įsipareigojimų, bet ir gerbti valstybių teisę rinktis savo kelią, žmogaus teises bei demokratijos nuostatas, jeigu tikisi grįžti prie bendradarbiavimo su ES“, – 2015 metų birželį, patvirtinus jo parengtą ES–Rusijos santykių ataskaitą, teigė tuomet EP nariu buvęs Gabrielius Landsbergis.

Dokumente buvo pažymėta, kad Rusijai prieš Ukrainą tiesiogiai naudojant karinę jėgą ir „hibridinio karo“ priemones tyčia pažeidžiami pagrindiniai ES ir tarptautiniu mastu palaikomi demokratijos principai bei vertybės. Nurodyta, kad ES negali numatyti grįžimo prie ankstesnių įprastų santykių („business as usual“) su Rusija ir turėtų kuo greičiau parengti nenumatytų atvejų planą siekiant pasipriešinti agresyviai ir nesantaiką kurstančiai Rusijos politikai ES ir jos partnerių atžvilgiu.

ES buvo paraginta skirti rimtą atsaką iš Rusijos vykdomoms informacinėms propagandinėms kampanijoms ir sukurti konkrečius instrumentus jai sustabdyti. Rusija turėtų prisiimti atsakomybę ir visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimus, gerbti ir laikytis Ukrainos teritorinio vientisumo (įskaitant Krymą), o dialogas su Maskva esą neturi būti plėtojamas kenkiant Europos vertybėms, normoms ir tarptautiniams įsipareigojimams.

Patarėjas neteko posto

Pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Flynnas, dar prieš D.Trumpui užimant šį postą, aptarė Vašingtono Rusijai taikomas sankcijas su šios ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku.

Sankcijas gruodį tuomečio JAV prezidento Baracko Obamos administracija ėmė taikyti, norėdama nubausti Rusiją už galimą kišimąsi į pastaruosius rinkimus. „The Washington Post“ teigimu, M.Flynnas esą paragino Maskvą nereaguoti per aršiai, nes D.Trumpui tapus šalies vadovu šį klausimą bus galima peržiūrėti. Tai patarėjui kainavo postą – pirmadienio vakarą jis paskelbė atsistatydinantis.

Konfliktas Ukrainos rytuose įsiplieskė, kai 2014 metų vasarį buvo nuverstas Rusijos remiamas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Reaguodama į tai Maskva jau kovą aneksavo Krymo pusiasalį ir netrukus esą pakurstė separatistų sukilimą, kad išlaikytų kaimynus savo įtakoje, kai Kijevas atsigręžė į Vakarus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min