Toks sprendimas buvo priimtas JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Seule išvakarėse. JAV vadovas jau antrą dieną vieši Azijoje. Per šią kelionę daugiausia dėmesio bus skirta Šiaurės Korėjos krizei.
Į Seulo juodąjį sąrašą buvo įtraukti 18 Šiaurės Korėjos bankininkų, dirbančių Kinijoje, Rusijoje bei Libijoje. Jie įtariami ryšiais su Pchenjano režimo ginklavimosi programomis, sakoma Pietų Korėjos vyriausybės tinklalapyje paskelbtame pranešime.
„Tie asmenys dirba užsienyje, atstovauja Šiaurės Korėjos bankams ir yra įsivėlę į lėšų rinkimą masinio naikinimo ginklų kūrimui“, – pareiškė Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija.
Šiems 18 asmenų jau yra taikomos Jungtinių Valstijų sankcijos. Seulas savo sprendimą paskelbė likus dienai iki JAV vadovo, apkaltinusio Moon Jae-iną „nuolaidžiavimu“ branduolinį ginklą turinčiai Šiaurės Korėjai, vizito.
Tai yra pirmos vienašališkos Pietų Korėjos sankcijos savo šiaurinei kaimynei nuo Moon Jae-ino atėjimo į valdžią šių metų gegužę. Naujasis prezidentas yra pažadėjęs taikiai spręsti branduolinę krizę ir išreiškęs norą „esant tinkamoms sąlygoms“ apsilankyti Pchenjane.
Naujajame sankcijų pakete numatyta, kad Pietų Korėjos piliečiai ir įmonės negali vykdyti sandorių su asmenimis, įtrauktais į juodąjį sąrašą. Tokios priemonės bus simbolinės, nes Pchenjanas ir Seulas beveik nepalaiko ekonominių santykių, tačiau Šiaurės Korėja į šį savo kaimynės žingsnį veikiausiai sureaguos piktai.
Rugsėjį po šešto Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo ir kelių raketų paleidimo naują sankcijų paketą Pchenjanui paskelbė ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.
Pietų Korėja praeitais metais paskelbė įšaldanti veiklą Seulo finansuotame Kesongo pramonės komplekse. Pasak jos, lėšos, kurias ten uždirba Pchenjanas, skiriamos Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programai finansuoti.
Tas kompleksas buvo vienintelis Korėjų ekonominio bendradarbiavimo simbolis. Seulas nutraukė beveik visus verslo ryšius su Pchenjanu 2010-aisiais, kai Šiaurės Korėja nuskandino vieną iš Pietų Korėjos karo laivų.
