Japoninis kuoduotasis ibis (Nipponia nippon) yra įtrauktas 198-uoju numeriu į Pietų Korėjos nacionalinių paminklų sąrašą, tačiau laukinėje gamtoje šių paukščių paskutinį kartą buvo pastebėta 1979 metais, pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotojoje zonoje.
Šių paukščių paplitimo arealas taip pat apima Kiniją ir Japoniją, bet rūšis buvo atsidūrusi prie išnykimo ribos, iš dalies dėl pesticidų, naikinančių jo maisto šaltinius, naudojimo. Rūšiai gelbėti buvo pradėtos veisimo nelaisvėje programos.
Pradėjusi su Pekino padovanotais paukščiais, Pietų Korėja nelaisvėje laikomą populiaciją padidino iki 363 paukščių. 40 iš jų buvo atrinkti ir paleisti į Upo šlapynę 350 km į pietryčius nuo Seulo, pranešė Aplinkos ministerija.
Japoniniai kuoduotieji ibiai Pietų Korėjoje labiausiai žinomi iš populiarios vaikų dainos, parašytos 3-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Dainoje kalbama apie šių paukščių balsus, kaip apie liūdną prarastos mamos priminimą. Tuometiniai kolonijiniai valdytojai japonai dainą buvo uždraudę, nes, kaip teigiama, laikė ją tam tikra pasipriešinimo forma, bet Korėjai 1945 metais atgavus nepriklausomybę daina vėl išpopuliarėjo.
