Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pietų Korėjoje prasidėjo nuskendusio kelto iškėlimas

Pietų Korėjoje nuskendo 476 žmones plukdęs keltas.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Pietų Korėjoje nuskendo 476 žmones plukdęs keltas.
Šaltinis: BNS
0
A A

Pietų Korėjoje trečiadienį pradėti 2014-aisiais nuskendusio 6 800 tonų talpos kelto „Sewol“ iškėlimo darbai, pranešė pareigūnai.

Per šią katastrofą žuvo daugiau kaip 300 žmonių, o netinkama valdžios reakcija į ją sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Be to, šis incidentas prisidėjo prie neseniai įvykusios šalies prezidentės Park Geun-hye apkaltos.

Sielvartaujantys katastrofos aukų tėvai – dauguma per didžiausią tragediją šalies laivybos istorijoje žuvusiųjų buvo vaikai – ragino žmones melstis už sėkmingą kelto iškėlimą.

„Sewol“ guli jūros dugne ant kairiojo borto maždaug 40 metrų gylyje prie pietvakarinių Pietų Korėjos krantų. Jo iškėlimo operaciją buvo planuota pradėti dar pernai, tačiau ji buvo atidėta kelis kartus dėl blogų oro sąlygų.

295 keleivių palaikai buvo rasti po katastrofos 2014-ųjų balandį, tačiau devynių žmonių – vis dar neaptikti. Manoma, kad jie liko nuskendusiame laive, todėl jo iškėlimas buvo pagrindinis nelaimės aukų tėvų reikalavimas.

„Aš esu motina, kuriai tiesiog tikrai trūksta jos dukters. Prašau, melskitės už mus, kad mes galėtumėme grįžti namo kartu su Eun-Hwa“, – sakė Lee Keum-Hui, viena iš žuvusiųjų artimųjų, dalis kurių po tragedijos gyvena laikinuose nameliuose Pengmoke, arčiausiai nelaimės vietos esančiame uoste.

„Būsime dėkingi, jeigu pasimelsite už mus, kad likę aukų palaikai būtų sugrąžinti jų šeimoms“, – ragino moteris, sunkiai tvardydama savo emocijas.

Kiti sielvartaujantys artimieji budėjo vos už 1,5 kilometro Dongočado saloje ant kalvos esančioje stovykloje.

Joje esantys medžiai nukabinėti geltonais kaspinais, kurie simbolizuoja šios kelto tragedijos aukas ir bėgant laikui prarado savo ryškią spalvą.

„Mano širdis daužosi, – sakė vienas iš tėvų Jung Soeng-Wookas (Čen Songvukas), kai buvo pranešta apie sprendimą tęsti kelto iškėlimo darbus. – Jaučiuosi prieštaringai. Negaliu apsakyti žodžiais. Taip pat esu truputį išsigandęs“.

Visą dieną neslūgstant įtampai, kitas tėvas nervingai stebėjo jūrą pro žiūronus, norėdamas pamatyti, kaip vyksta ši operacija.

Dar maždaug 50 kitų aukų artimųjų patys išplaukė į jūrą laivu, norėdami iš arčiau pamatyti kelto iškėlimą, pridūrė jis.

Milžiniško kelto iškėlimo darbuose dalyvavo dvi didžiulės baržos, operacijai, per kurią naudojami pripučiami pontonai, vadovauja vienas Kinijos konsorciumas.

Darbininkai nuo dviejų baržų nutiesė 66 lynus, kuriais 40 metrų gylyje apjuosė jūros dugne ant kairiojo borto gulintį keltą „Sewol“. Per kelis pasiruošimo mėnesius narai po keltu sumontavo metalinių sijų rėmą, nuo kurio prie baržų nutiesė 66 lynus.

Iškeltas laivas bus nuplukdytas į Mokpo uostą, kuriame toliau bus atliekamas tyrimas ir ieškoma dingusiųjų palaikų.

Piktavališkas aplaidumas

Pasak vieno aukšto rango Laivybos ministerijos pareigūno, per pirmas tris valandas, per kurias buvo siekiama išsiaiškinti, ar laivo operacija iš viso yra įmanoma, darbininkams pavyko pakelti keltą vieną metrą nuo dugno.

Tada ministerija nusprendė tęsti kelto iškėlimo darbus, sakoma pareiškime. Manoma, kad visas laivo iškėlimas užtruks tris dienas.

Ši katastrofa sukėlė žmonių nepasitenkinimą dėl eksprezidentės neveiklumo – Park Geun-hye pirmas septynias nelaimės valandas praleido savo rezidencijoje.

Visuomenei ji nepaaiškino, ką veikė nelaimės valandą, sukeldama įtarimų, kad galbūt tuo metu turėjo pasimatymą arba jai buvo atliekama kokia nors kosmetinė operacija.

Netrukus Seulo centre atsirado protestuotojų stovykla, kurioje kartu su žuvusių moksleivių nuotraukomis buvo demonstruojamos valstybės vadovės iškamšos.

Gruodžio mėnesį parlamentas apkaltino prezidentę aplaidumu dėl šios katastrofos, tačiau konstitucinis teismas išaiškino, kad jos veiksmai nesudarė tinkamo pagrindo apkaltai. Vis tik šį mėnesį prezidentė buvo nušalinta dėl kaltinimų korupcija ir piktnaudžiavimo įgaliojimais.

Dongočado saloje gyvena maždaug 300 gyventojų, tačiau trečiadienį kartą per dieną į salą gabenantis keltas buvo sausakimšas žurnalistų, jame buvo mažiausiai viena kilnojama televizijos stotis.

Tyrėjai nustatė, kad 304 žmonių gyvybes nusinešusi nelaimė įvyko dėl žmogaus klaidos. Keltas buvo neteisėtai renovuotas, padidinant vietų keleiviams skaičių, gabeno per sunkų krovinį, jį valdė nepatyrusi įgula. Klausimų kilo ir dėl laivo operatorės ryšių su valstybinėmis tarnybomis.

Keltas skendo beveik tris valandas, tačiau per visą tą laiką keleivių evakuacija oficialiai nebuvo pradėta, o įgula iš jo pasišalino.

Kelto kapitonui Lee Jun-seokui teismas skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už „piktavališką aplaidumą“, dar 14 įgulos narių buvo skirtos nuo 2 iki 12 metų laisvės atėmimo bausmės.

Prie Pietų Korėjos pietinių krantų apvirtusiu ir nuskendusiu keltu „Sewol“ plaukė 476 žmonės, iš jų 325 – vienos vidurinės mokyklos moksleiviai, vykę į ekskursiją.

Per katastrofą gyvi liko 172 žmonės, tarp jų 75 moksleiviai, buvo rasti iš viso 295 aukų palaikai, 9 asmenys paskelbti dingusiais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min