Sekite 15min Google
Pasiūlymas pateiktas Pchenjanui stiprinant ryšius su Rusija ir įtvirtinant savo, kaip „negrįžtamai“ branduolinės valstybės, statusą.
Abi Korėjos techniškai tebekariauja, nes jų 1950–1953 metų konfliktas, kurį sukėlė Šiaurės Korėjos ataka, baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
Lee Jae-myungas pasiūlymą pateikė sakydamas kalbą ceremonijoje, skirtoje Korėjos išsilaisvinimo iš Japonijos 1910–1945 metų kolonijinio valdymo metinėms.
„Atsisakykime savo ketinimų grasinti vieni kitiems ir pradėkime diskusijas dėl ilgai trunkančio karo užbaigimo kaip tiesiogiai susijusios šalys, – savo kalboje sakė jis. – Per tai taip pat gali būti įmanoma aptarti veiksmingas priemones, kaip sustabdyti Šiaurės Korėjos branduolinių pajėgumų plėtrą.“
Lee Jae-myungas tai sakė po to, kai Šiaurės Korėja šią savaitę pasmerkė artėjančias kasmetines JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas, įspėdama apie stipresnes atgrasymo priemones.
Pchenjanas pastaruoju metu taip pat piktinasi laipsnišku Japonijos karinių pajėgų stiprinimu Ramiojo vandenyno regione ir per kelias savaites paleido dvi raketas, Tokijui pažadėjus didinti savo gynybinius pajėgumus su „skubumo ir krizės jausmu“.
Šiaurės Korėja ne kartą skelbėsi „negrįžtama“ branduoline valstybe nuo tada, kai 2019 metais žlugo Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) ir JAV lyderio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) viršūnių susitikimas Hanojuje – nesutarus dėl denuklearizacijos ir sankcijų sušvelninimo apimties.
Taikdariškas Pietų Korėjos prezidentas, pradėjęs dirbti 2025 metų birželį, pakeitė savo karingo pirmtako poziciją, pasiūlydamas branduolinį ginklą turinčiam Pchenjanui derybas be išankstinių sąlygų.
Liepą Pietų Korėjos susivienijimo ministras netgi tvirtino, jog Seulas atsisakė savo kampanijos, kurios prioritetas buvo spaudimas Šiaurės Korėjai, kad ši atsisakytų savo branduolinių ginklų, ir vietoj to sutelkė dėmesį į Pchenjano branduolinės veiklos plėtros stabdymą.
Uždaros Šiaurės Korėjos vadovybė dar neatsakė į nuolatinius Lee Jae-myungo pasiūlymus ir tuo tarpu sustiprino karinius ryšius su Rusija.
Analitikai teigia, kad Pchenjanas iš Maskvos gauna finansinę paramą, maisto, energijos ir karinių technologijų mainais į karių ir amunicijos tiekimą Rusijos karui Ukrainoje.
Tikimasi, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas vėliau šiais metais lankysis Rusijoje, kur galimai aptars tolesnį ginklų tiekimą Maskvai.
Vašingtonas, pagrindinis Seulo saugumo sąjungininkas, Pietų Korėjoje dislokuoja apie 28,5 tūkst. savo karių, taip padėdamas stiprinti šalies gynybą nuo karinių grėsmių iš Pchenjano.
Pulkininkas Ryanas Donaldas (Rajenas Donaldas), JAV ir Pietų Korėjos jungtinių pajėgų vadovybės atstovas spaudai, šią savaitę teigė, kad Šiaurės Korėjos dislokavimas Europos kare pakeitė grėsmę, su kuria jo kariai gali susidurti Korėjos pusiasalyje.
„Jie išmoko pamokas, kurias gavo ten, ir parsivežė šias (žinias) į Šiaurės Korėją“, – žurnalistams sakė jis, kalbėdamas apie pirmadienį prasidėsiančias ir 11 dienų truksiančias Pietų Korėjos ir JAV bendras pratybas.
„Mūsų mokymais atsižvelgiama į tą grėsmę“, – pridūrė jis.