Balsavimas separatistiniame regione vyksta 84 rinkimų apylinkėse, kurios duris atvėrė 8 valandą ryto vietos laiku. Į rinkėjų sąrašus įtraukta 34 tūkst. 360 balsavimo teisę turinčių žmonių.
Rudenį vykusių rinkimų dalyviai – valdžios remiamas kandidatas Anatolijus Babilovas ir opozicijos lyderė Ala Džiojeva, nepripažinę vienas kito pergalės, – pakartotiniuose rinkimuose nedalyvauja.
Šį kartą į separatistinio regiono postą balotiruojasi Pietų Osetijos pasiuntinys Rusijoje Dmitrijus Medojevas, žmogaus teisių įgaliotinis prie Pietų Osetijos prezidento Davidas Sanakojevas, buvęs regiono Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Leonidas Tibilovas ir komunistų lyderis Stanislavas Kočijevas.
Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas A.Bibilovas, kuris anksčiau buvo laikomas „Maskvos favoritu“, bet lapkričio mėnesį per antrą turą pralaimėjo A.Džiojevai, atsisakė vėl kovoti dėl prezidento posto, kad „suteiktų piliečiams galimybę atsitraukti nuo susipriešinimo ir savo pasirinkimą padaryti ramiomis sąlygomis“.
Lapkričio 27 dieną įvykusius rinkimus, pirminiais duomenimis, laimėjo buvusi švietimo ministrė A.Džiojeva. Tačiau A.Bibilovo komanda apskundė balsavimo rinkimus regiono Aukščiausiame Teisme, kuris panaikino rinkimų rezultatus dėl nustatytų pažeidimų.
Pasaulinė bendrija Pietų Osetiją tebelaiko Gruzijos teritorijos dalimi, todėl atsisako pripažinti šio regiono prezidento rinkimų legitimumą. Iki šiol Pietų Osetijos nepriklausomybę yra pripažinusios tik Rusija, Nikaragva,Venesuela ir nykštukinė Ramiojo vandenyno valstybėlė Nauru.
Tbilisis teigia, kad tokie rinkimai negali būti nei sąžiningi, nei teisingi, nes vyksta „užsienio okupacijos sąlygomis“. Pietų Osetijoje yra dislokuoti Rusijos kariai, o Rusijos pasieniečiai saugo demarkacijos liniją su Gruzija. Be to, respublikos valiuta yra Rusijos rublis.
Pakartotiniuose rinkimuose užsiregistravo daugiau kaip 40 stebėtojų iš užsienio, daugiausia iš NVS šalių.
