„Tarptautinai stebėtojai nebebus įleidžiami į Pietų Osetijos teritoriją, – E.Kokoity sakė naujienų agentūrai „Reuters“ duotame interviu. – Mes nepasitikime tarptautiniais stebėtojais – žmonėmis, kurie darko tiesą.“
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai iš Pietų Osetijos pasitraukė prasidėjus kovoms, kurios prasidėjo Gruzijos pajėgoms pamėginus įvesti savo kontrolę šiame regione.
Nepaprastoji padėtis
„Pasirašiau tris dekretus – vieną dėl vyriausybės atstatydinimo, antrąjį – dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Pietų Osetijoje, o trečiuoju nurodžiau sušaukti nepaprastąjį komitetą, kuris išnagrinės Gruzijos agresijos padarinius“, – televizijai sakė E.Kokoity.
Jis apkaltino savo vyriausybę per lėtai skirstant humanitarinę pagalbą Pietų Osetijos gyventojams ir pabrėžė, kad pareigūnai „privalo dirbti savo žmonėms, o ne iš jų pelnytis.“
Prašys Rusijos įkurti regione nuolatinę karinę bazę
E.Kokoity pirmadienį pareiškė prašysiantis Maskvos įsteigti Pietų Osetijos teritorijoje nuolatinę karinę bazę.
„Prašysime Rusijos Federacijos vyriausybės įsteigti Pietų Osetijos teritorijoje karinę bazę, nes čia gyvena Rusijos piliečiai“, – naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistams atsakė Pietų Osetijos prezidentas E.Kokoity, paklaustas, ar norėtų, kad regione būtų įsteigta nuolatinė Rusijos karinė bazė.
„Mes paklausime Rusijos vadovybės, o ji tegul sprendžia“, – pridūrė E.Kokoity.
Šį mėnesį Gruzijai atakavus Rusijos remiamą separatistinį Pietų Osetijos regioną, Rusija į Gruziją pasiuntė daug savo karių ir tankų.
Dislokuoja taktines raketas Pietų Osetijoje
Rusija Pietų Osetijoje dislokavo keletą taktinių raketinių kompleksų „Točka“ (pagal Vakarų klasifikaciją – SS-21), sekmadienio vakarą pranešė dienraščio „The New York Times“ interneto portalas.
Į šio komplekso raketų pasiekiamą zoną patenka didžioji Gruzijos dalis, įskaitant šalies sostinę Tbilisį ir Kutaisį.
Pasak „The New York Times“, kuris citavo su žvalgybos duomenimis susipažinusius neįvardytus JAV pareigūnus, raketų paleidimo pozicijos praėjusį penktadienį, rugpjūčio 15 dieną, buvo įrengtos į šiaurę nuo Pietų Osetijos sostinės Cchinvalio.
Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Rusijos pajėgos tebelaikė užėmusios pozicijas prie kelio, vedančio iš Gorio į Tbilisį, taip pat kontrolės punktą Igoetyje, kuris yra vos už 30 kilometrų nuo Gruzijos sostinės.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas Gorio prieigose pastebėjo stovinčią ilgą Rusijos karinio transporto koloną, kurioje buvo apie 25 tankai ir 25 šarvuočiai. Vienas Rusijos karys sakė AFP, jog tai taikdarių pajėgos, kurios nebus išvestos.
Tačiau Vakarų šalių pareigūnus citavęs „The New York Times“, pranešė, kad elitiniai Rusijos daliniai šiuo metu užima pozicijas regione arba yra pasiruošę į jį išvykti.
Pasak pranešimo, Rusijos 76-osios oro desantininkų divizijos batalionas buvo perkeltas iš Pskovo į Šiaurės Osetijos miestą Beslaną.
Dienraštis taip pat pranešė, kad į Kaukazo regioną tikriausiai rengiasi išvykti keletas batalionų iš 98-osios oro desantininkų divizijos, kurios bazė yra Kostromoje.
Be to, į mokomąsias užduotis virš Juodosios jūros buvo pasiųsti keli strateginiai bombonešiai Tu-95MS (pagal Vakarų klasifikaciją – „Bear-H“), sakoma dienraščio pranešime.
Cituodamas žvalgybos analitikus „The New York Times“ pranešė, jog šie lėktuvai, galintys nešti nebranduolines sparnuotąsias raketas, galėjo atlikti raketinių atakų prieš Gruziją pratybas.
Pasak dienraščio, JAV Pentagonas šiuos veiksmus vertina kaip jėgos demonstravimą, kuriuo siekiama priversti kai kurias NATO šalis suabejoti dėl galimybės priimti į aljansą Gruziją, ir nemano, kad Rusija rimtai ketina pulti Tbilisį.
Saakašvilis siekia derybų
Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pirmadienį paragino Kremlių aptarti, kaip būtų galima išvengti „nesantaikos būsimoms kartoms“, o Rusijos pajėgos tuo tarpu rengėsi atsitraukti iš šios Kaukazo valstybės.
Per televiziją transliuoti M.Saakašvilio komentarai yra aiškus kontrastas pastarojo meto apibūdinimams, kad Kremlius yra „21-ojo amžiaus barbarai“, plėšikautojai ir vagys, ir kaltinimams etniniu valymu prorusiškoje Pietų Osetijoje.
Rusija sekmadienį paskelbė, kad pagal šešių punktų susitarimą dėl ugnies nutraukimo, kurį sudarant tarpininkavo Prancūzija, pirmadienio vidurdienį pradės išvesti savo pajėgas iš Gruzijos.
Gruzijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Kacha Lomaja sakė, kad nematė jokių rusų pasitraukimo ženklų.
„Rusų generolas (Viačeslavas Borisovas) praėjusį vakarą pažadėjo pradėti išvedimą 10 val., bet kol kas nėra jokių ženklų“, – sakė jis pagrindiniame į Gorį vedančiame kelyje. Šis centrinėje Gruzijos dalyje esantis miestas atitraukiant Rusijos pajėgas atliks svarbų strateginį vaidmenį.
Pasak K.Lomajos, kelyje tarp Tbilisio ir į vakarus nuo Gorio esančio Chašurio jis pravažiavo 16 rusų patikrinimo postų.
Gruzijos televizija parodė, kai rusų pajėgos atsitraukia iš Gruzijos vakaruose esančio Senakio, tačiau neaišku, ar tai yra pažadėto didesnio masto išvedimo dalis.
M.Saakašvilis, aiškiai suprasdamas, kaip priešiškai yra vertinamas Maskvoje, sakė, jog apeliuoja ne į Rusijos malonę, bet į jos "pragmatiškumą ir paprasčiausią sveiką protą“.
„Prašau jūsų po to, kai jūsų ginkluotosios pajėgos paliks Gruzijos teritoriją, pradėti rimtai galvoti ir diskutuoti apie tolesnes derybas, tolesnę būdų santykiams (palaikyti) paiešką, kad nesantaika tarp mūsų šalių nebūtų sėjama visam laikui“, – sakė M.Saakašvilis.
„Nesėkime nesantaikos būsimoms kartoms“, – paragino jis.
Sarkozy: Rusijos atsitraukimas iš Gruzijos nediskutuotinas
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy laikraščio straipsnyje pirmadienį, reaguodamas į susiklosčiusią padėtį, taip pat ragina Rusijos pajėgas nedelsiant atsitraukti iš Gruzijos ir priduria: „Šis klausimas nediskutuotinas“.
Laikraščiui „Le Figaro“ N.Sarkozy, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai (ES), rašo, kad sušauks specialų ES viršūnių susitikimą, jei Rusija neišves visų savo pajėgų, kurios į Gruziją įžengė nuo rugpjūčio 7-osios.
„Šis atsitraukimas turi būti įvykdytas nedelsiant, – sako N.Sarkozy, kuriam tarpininkaujant Maskva ir Tbilisis praėjusią savaitę susitarė dėl ugnies nutraukimo. – Šis klausimas, mano akimis žiūrint, yra nediskutuotinas“.
Ištraukos iš šio straipsnio buvo paskelbtos sekmadienį, kelios valandos po to, kai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas patikino N.Sarkozy, kad Rusijos karių išvedimas prasidės pirmadienį.
„Jei ši ugnies nutraukimo susitarimo dalis nebus greitai ir visiškai įgyvendinta, būsiu priverstas sušaukti neeilinę Europos Vadovų Tarybą pasekmėms nustatyti“, – rašo Prancūzijos lyderis.
Paprastai Europos Vadovų Tarybos susitikimai vyksta keturis kartus per metus Briuselyje.
N.Sarkozy perspėjo dėl „rimtų pasekmių Rusijos santykių su Europos Sąjunga srityje“, jei nebus laikomasi ugnies nutraukimo susitarimo.
Prancūzijos prezidentas iškėlė klausimą dėl Kremliaus užsienio politikos ateities: „Taip pat privalome nustatyti, ar Rusijos intervencija į kaimyninę Gruziją bus buvusi ypatingas brutalus ir perdėtas atsakas, (o gal) tai žymi naują Maskvos sugriežtėjimą savo kaimynų ir visos tarptautinės bendrijos atžvilgiu“.
Rice: Maskvos reputacija žlugo
C.Rice taip pat paragino Rusiją tesėti pažadą išvesti savo pajėgas iš Gruzijos ir perspėjo, kad Maskvos reputacija žlugo.
„Yra ugnies nutraukimas, o Rusija šiuo metu nesilaiko šio ugnies nutraukimo“, – sakė C.Rice ir paragino Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą įvykdyti savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, kurią sudarant tarpininkavo Prancūzija.
C.Rice taip pat griežtai kritikavo Maskvą dėl šio smurto proveržio Kaukaze ir sakė, kad dabar ji moka už pademonstruotą „neproporcingą jėgą prieš mažą kaimynę“.
„Rusijos, kaip potencialios partnerės tarptautinėse institucijose, diplomatinėse, politinėse, saugumo, ekonomikos, reputacija, tiesą sakant, yra žlugusi“, – per kitą interviu, kurį tiesiogiai transliavo NBC laida „Meet the Press“, sakė ji.
Rusija iš naujo svarstys ryšius su NATO
Po „nepakenčiamos“ NATO reakcijos į Rusijos karinius veiksmus Gruzijoje Maskva iš naujo svarstys savo santykius su Aljansu, interviu, kuris skelbiamas pirmadienį, sakė rusų pasiuntinys NATO.
„(Rusijos ir NATO santykiai) bet kokiu atveju bus persvarstyti, nes NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio pareiškimas, kad Rusija naudojo neproporcingą jėgą savo piliečiams apsaugoti, kad mes viršijome savigynos ribas, yra absoliučiai nepakenčiamas“, – interviu oficialiam vyriausybės laikraščiui „Rossijskaja gazeta“ sakė Rusijos pasiuntinys NATO Dmitrijus Rogozinas.
„Tai nėra įtikimi pareiškimai, ypač vadovo tokios organizacijos kaip NATO, kuri pati naudojo ne tik kad neproporcingą jėgą, bet ir jėgą prieš civilinius taikinius ir civilius gyventojus, ypač per savo konfliktą su Jugoslavija 1999 metais“, – pridūrė D.Rogozinas.
26-ioms NATO valstybėms vieningai pasmerkus Rusijos veiksmus Gruzijoje, J.de Hoopas Schefferis praėjusį antradienį rusų veiksmus pavadino perdėtais ir neproporcingais.
Sieks nepriklausomybės
Pietų Osetija oficialiai priklauso Gruzijai, tačiau 1992 metais, po Sovietų Sąjungos žlugimo, pasiskelbė esanti nepriklausoma. Po nesėkmingo Gruzijos mėginimo jėga susigrąžinti šį regioną, Pietų Osetija yra pasiryžusi siekti, kad jos nepriklausomybę pripažintų kitos šalys.
Kilus ginkluotam konfliktui Rusija pasiuntė į Gruziją savo pajėgas, kurios parėmė Pietų Osetijos ir Abchazijos separatistus. Penktadienį, praėjus savaitei nuo konflikto pradžios, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pasirašė taikos sutartį, kurią kitą dieną patvirtino Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Rusija sekmadienį pažadėjo nuo pirmadienio pradėti savo karinių dalinių išvedimą iš Gruzijos, tačiau Maskvos planai palikti karo nuniokotoje Kaukazo respublikoje Rusijos „taikdariškas pajėgas“ vėl padidino įtampą.
