Kaip rašo „Bloomberg“, Europos Sąjunga surengs savo savitarpio pagalbos mechanizmo simuliacijas galimo puolimo atvejui – tai nuostata, įtvirtinta pagrindinėje bloko sutartyje, kuri tampa vis aktualesnė augant įtampai NATO.
Pasak aukšto rango ES pareigūno, šios pratybos imituos sprendimų priėmimo procesą tuo atveju, jei kuri nors valstybė narė paprašytų likusių ES šalių karinės pagalbos.
Pratybos vyks tarp ES ambasadorių Briuselyje, o vėliau – gegužę Kipre vyksiančiame gynybos ministrų susitikime. Ši tema taip pat bus aptarta kitą savaitę Kipre vyksiančiame neformaliame lyderių susitikime.
Ši iniciatyva parodo, kaip Europa reaguoja į transatlantinių ryšių silpnėjimą po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų pasitraukti iš NATO ir jo išreikšto noro įsigyti Grenlandiją, kuri yra autonominė Danijos teritorija.
ES sutarties 42.7 straipsnyje numatyta, kad jei valstybė narė tampa „ginkluotos agresijos savo teritorijoje auka“, kitos valstybės narės turi „pareigą suteikti pagalbą ir paramą visomis jų galiomis“.
Todėl ši nuostata formuluojama griežčiau nei pagrindinis NATO 5 straipsnis, kuriame teigiama, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną iš narių įpareigoja sąjungininkes imtis „tokių veiksmų, kokius jos laiko būtinais“, įskaitant, bet nebūtinai, karinę jėgą.
Vis dėlto, kaip pažymi „Bloomberg“, ES neturi tokių karinių pajėgumų ir struktūrų kaip NATO, galinčių šią nuostatą paremti praktiškai.
Iki šiol ES nuostata buvo aktyvuota tik vieną kartą – Prancūzijos po 2015 metų teroro išpuolių. 2026 metų pradžioje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino šią nuostatą paversti realiai veikiančiu mechanizmu.
Kipras, kuris nėra NATO narys dėl ilgalaikio konflikto su NATO nare Turkija, ypač suinteresuotas stiprinti ES savitarpio pagalbos nuostatą po to, kai gegužės pradžioje Irano dronas smogė britų karinei bazei saloje.
NATO penktasis straipsnis per visą istoriją buvo aktyvuotas tik vieną kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose.
