EIU kasmet skelbia demokratijos indeksą, pagal kurį pasaulio valstybės įvertinamos pagal penkis kriterijus: pilietinės laisvės, rinkimų procesas ir pliuralizmas, politinis dalyvavimas, valdžios funkcionavimas, politinė kultūra.
Pagal gautus balus šalys tuomet priskiriamos vienai iš keturių kategorijų: „visiškos demokratijos“, „demokratijos su trūkumais“, „hibridiniai režimai“, „autoritariniai režimai“.
JAV per visą demokratijos indekso rengimo istoriją būdavo priskiriama aukščiausiajai kategorijai – „visiškai demokratijai“. Tačiau vertinant 2016 m. jos indeksas smuko. EIU pažymi, kad tai – ne tik dėl naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo. JAV rodikliai jau kurį laiką smuko žemyn.
„JAV jau kelerius metus balansavo ant tapimo demokratija su trūkumais ribos, ir net jeigu 2016 m. nebūtų buvę prezidento rinkimų, jos balas būtų buvęs mažesnis nei 8.00“, – rašoma ataskaitoje.
Anot EIU, bendras balas sumažėjo dėl mažėjančio visuomenės pasitikėjimo valdžia, pilietinių laisvių apribojimų ir prasto dalyvavimo rinkimuose.
Iš viso beveik pusės iš 167 valstybių visame pasaulyje rezultatai nuo 2006 iki 2016 m. yra smukę žemyn.
Lietuvoje prasčiausiai vertinamas valdžios funkcionavimas
Lietuvai šiemet skirta 38 vieta – kaip ir praėjusiais metais, nors bendras jos balas šiek tiek nukrito – nuo 7,54 iki 7,47.
Geriausiai buvo įvertintos pilietinės laisvės (9,71 balo) bei rinkimų procesas ir pliuralizmas (9,58 balo).
Prasčiausio įvertinimo sulaukė valdžios funkcionavimas (5,71 balo), politinis dalyvavimas (6,11 balo) ir politinė kultūra (6,25 balo).
Estija yra 29-oje vietoje, Latvija – 41-oje, Lenkija – 52-oje.
