Šaltiniai pabrėžė, kad tai buvo teorinis modelis, o ne realus operatyvinis planas.
Modeliuodami planuotojai darė prielaidą, kad JAV pajėgos galėtų užimti pagrindines Kanados strategines pozicijas sausumoje ir jūroje per savaitę, o galbūt net per dvi dienas.
Pareigūnų vertinimu, Kanada neturi pakankamai reguliariųjų pajėgų ir modernios ginkluotės, kad galėtų atremti plataus masto JAV puolimą. Todėl teorinis atsakas apima perėjimą prie nekonvencinių karo metodų: mažų nereguliarių pajėgų grupių arba ginkluotų civilių, kurie taikytų pasalos taktiką, diversijas, netikėtas atakas ir dronų naudojimą.
Vienas šaltinis nurodė, kad šis modelis apima taktiką, panašią į Afganistano modžahedų veiksmus prieš sovietus aštuntajame dešimtmetyje, o vėliau – į Talibano veiksmus prieš tarptautinės koalicijos pajėgas, įskaitant Kanados kontingentą, Afganistane. Teigiama, kad tokios strategijos tikslas – padaryti kuo daugiau nuostolių galimoms okupacinėms pajėgoms.
Kartu pareigūnai pabrėžia, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija vargu ar įsakys surengti tikrą invaziją, o dabartiniai šalių kariniai santykiai išlieka teigiami.
Abi šalys toliau bendradarbiauja Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietėje (NORAD) ir tariasi dėl Kanados dalyvavimo naujoje žemyno priešraketinės gynybos sistemoje.
Pirmieji grėsmės požymiai
Remiantis modeliavimo logika, hipotetinis JAV puolimas būtų įmanomas po to, kai akivaizdžiai nutrūktų NORAD partnerystė ir JAV kariuomenė gautų įsakymą jėga užimti šalį.
Pirmieji grėsmės požymiai būtų JAV pranešimai nutraukti oro erdvės dalijimosi politiką. Tokiu atveju Kanada galėtų kreiptis paramos į branduolines valstybes – Didžiąją Britaniją arba Prancūziją, teigė šaltiniai.
Aukšto rango Kanados gynybos pareigūnas užsiminė, kad šalis turėtų ne daugiau kaip tris mėnesius pasirengti atremti invaziją iš jūros ir sausumos.
Atsargos generolas majoras Davidas Fraseris, vadovavęs Kanados kariams Afganistane, pasiūlė, kad gynybai galėtų būti naudojami prieštankiniai ginklai ir dronai, panašūs į tuos, kuriuos naudoja Ukraina.
Kanados gynybos štabo viršininkė generolė Jenny Carignan anksčiau paskelbė apie ketinimą sukurti savanorių pajėgų rezervą, kurį sudarytų daugiau kaip 400 tūkst. karių. Pasak pareigūnų, šios pajėgos teoriškai galėtų būti naudojamos pasipriešinimui okupacijos atveju, tačiau apie visuotinės karo prievolės įvedimą nesvarstoma.
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas ne kartą teigė, kad Kanada turėtų tapti 51-ąja JAV valstija. Antradienio naktį socialiniame tinkle „Truth Social“ jis pasidalijo dirbtiniu intelektu sugeneruotą nuotrauką, kurioje matomas „naujasis“ JAV žemėlapis, kuriam priskirta, Kanada, Venesuela ir Grenlandija.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir ministras Dominicas LeBlancas, atsakingas už santykius su Vašingtonu, tokius JAV prezidento ėjimus vertina kaip bandymą sukelti chaosą.
