D.Trumpas, ryšėjęs raudoną kaklaraištį, tapusį jo skiriamuoju ženklu, kurorte šviečiant saulei šiltai sutiko mėlynu kaklaraiščiu pasipuošusį Kinijos lyderį, kurį mėgsta vadinti „žiemos Baltaisiais rūmais“.
Lyderiams suėjus į vidų, D.Trumpas jausmingai pareiškė, kad jam didžiulė garbė priimti Kinijos vadovą ir ledus pamėgino pralaužti papokštaudamas apie savo sugebėjimus sudarinėti sandorius.
„Jau turėjome ilgą diskusiją. Kol kas nieko, visiškai nieko negavau“, – pasakė D.Trumpas, sukeldamas juoko bangą tarp delegacijos narių.
„Tačiau manau, kad ateityje mūsų santykiai bus labai puikūs, aš labai to laukiu“, – pridūrė D.Trumpas.
Tai buvo pirmasis Amerikos ir Kinijos lyderių susitikimas po JAV prezidento rinkimų kampanijos, per kurią D.Trumpas ne kartą koneveikė Kiniją už tai, kad ši esą neatstoja nuo JAV ekonomikos.
Per kampaniją D.Trumpas išjuokė savo pirmtako Baracko Obamos sprendimą surengti Xi Jinpingui valstybinę vakarienę Baltuosiuose rūmuose ir sakė, kad, jei būtų išrinktas anksčiau, būtų pasiūlęs 63 metų Kinijos lyderiui mėsainį „Big Mac“.
Tačiau puošniame „Mar-a-Lago“ valgomajame su paauksuotais krėslais ir tviskančiu stalo sidabru svečiai buvo vaišinami ne „McDonald's“ patiekalais, o jūrų liežuviu šampano padaže ir Niujorko kepsniu su bulvių koše.
Tikimasi, kad laisva dviejų dienų susitikimo darbotvarkė ir kurorto aplinka sudarys tinkamas sąlygas abiejų didelių galių lyderiams atsipalaiduoti, pažinti vienas kitą ir užmegzti visam pasauliui itin svarbų tarpusavio ryšį.
Dėl saugumo ir viešosios nuomonės Xi Jinpingas su žmona neliko nakvoti „Mar-a-Lago“. Jie apsistojo netoliese esančiame kurorte, į kurį buvo vežami palmėmis apaugusia pakrante, šiuo metu akylai saugoma snaiperių, taktinių dalinių ir pakrančių apsaugos katerių.
Ketvirtadienį vakare prie savo vyrų prisijungė JAV pirmoji ponia, buvęs modelis Melania Trump, ir Kinijos pirmoji ponia Peng Liyuan, garsi folkmuzikos dainininkė. D.Trumpas Kinijos vadovo žmoną pasveikino pažymėjęs, kad ji yra didi garsenybė.
Penktadienį prezidentai pratęs derybas per darbo pietus. Tikėtina, kad jų metu bus aptarti rimtesni klausimai.
Vis dėlto neaišku, kaip vyks antroji šio susitikimo dalis, kai D.Trumpo įsakymu JAV kariuomenė smogė sparnuotosiomis raketomis vienai Sirijos karinių oro pajėgų bazei, reaguodama į numanomą Damasko režimo pajėgų vaidmenį anksčiau šią savaitę įvykdytoje cheminėje atakoje sukilėlių kontroliuojamame mieste.
Jau anksčiau buvo prognozuota, kad susitikimą taip pat temdys Šiaurės Korėjos įvykdytas naujas balistinės raketos bandymas.
Susitaikymo „dovanos“
„Xi Jinpingas į susitikimą atvyko su dovanų krepšiu, kuriame – priemonės, vertos būti paskelbtos tviteryje“, – sakė šaltiniai. Pasak jų, šios priemonės susijusios su prekyba ir darbo vietomis dviem sritims, kurioms D.Trumpas skiria ypatingą dėmesį. Kinijos lyderis viliasi, kad tai padės ištirpdyti ledus ir užmegzti draugiškus ryšius po nesutarimų dėl Taivano.
Pasak šaltinių, informuotų apie Xi Jinpingo planus, svarbiausios šiame priemonių sąraše yra įvairios Kinijos investicijos, kuriomis bus siekiama JAV sukurti daugiau kaip 700 tūkst. darbo vietų. Toks naujų darbo vietų skaičius prilygtų pasiūlymui, kurį D.Trumpui anksčiau pateikė Kinijos regioninė varžovė Japonija, kai jos vyriausybės vadovas Shinzo Abe vasarį „Mar-a-Lago“ susitiko su JAV lyderiu.
Taip pat gali būti pasiūlyta dar labiau atverti Kinijos automobilių ir žemės ūkio rinkas, sako informuoti šaltiniai. Galbūt net bus padaryta tam tikrų nuolaidų dėl Kinijos bankų sandorių su Šiaurės Korėja, kurie yra nepaprastai svarbus šios šalies finansavimo šaltinis.
Mainais Kinijos prezidentas iš D.Trumpo tikisi, kad šis pažadės, jog Amerika neįves baudžiamojo pobūdžio importo muitų. Xi Jinpingas taip pat viliasi, kad D.Trumpas pažadės atidėti JAV ginklų pardavimą Taivanui bent iki šiais metais vyksiančio svarbaus Kinijos komunistų partijos suvažiavimo.
D.Trumpo pozicija dėl demokratiškai valdomo Taivano, kurį Kinija laiko savavališkai atsiskyrusia savo provincija, pakurstė įtampą Vašingtono ir Pekino santykiuose.
Kinija įtūžo, kai milijardierius verslininkas po savo pergalės rinkimuose pasikalbėjo telefonu su Taivano lydere Tsai Ing-wen, sugriaudamas ne vieną dešimtmetį JAV vykdytą diplomatinę politiką.
Šis viršūnių susitikimas itin reikšmingas tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu.
Nesutarimai dėl skirtingo požiūrio į Šiaurės Korėją ar dvišalę prekybą galėtų destabilizuoti Šiaurės Rytų Aziją ar pakirsti pasaulio ekonomiką, jei nebūtų imamasi priemonių juos spręsti.
Kalbant apie vidaus politiką, Xi Jinpingui šie metai bus labai svarbūs. Prieš būsimą partijos suvažiavimą, galintį sutvirtinti jo valdžią, Xi Jinpingas nori parodyti, kad gali tvarkyti reikalus su JAV lyderiu kaip lygus su lygiu.
„Jis neleis sau prarasti autoriteto tokiu metu, kai Kinija siekia tapti nauju pasaulio santvarkos masės centru“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kinijos politikos analitikas Willy Lamas.
Priėmė kvietimą apsilankyti Kinijoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė Kinijos vadovo kvietimą vėliau šiais metais apsilankyti jo šalyje, ketvirtadienį pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.
Per pernai vykusių prezidento rinkimų kampaniją ir kurį laiką po to D.Trumpas dažnai kalbėdavo, kad spaus Kiniją sudaryti Vašingtonui palankesnes prekybos sutartis ir ragins Pekiną imtis griežtesnių veiksmų prieš Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas.
Ketvirtadienį per oficialią vakarienę su Xi Jinpingu D.Trumpas pajuokavo, kad per ilgas derybas su Kinijos lyderiu dar nieko negavo, bet sakė, kad tarp jų užsimezgė draugiškas ryšys.
