S.Niinistoe, kuris priklauso premjero Jyrki Kataineno konservatorių Nacionalinės koalicijos partijai ir yra vienas labiausiai patyrusių Suomijos politikų, pagal populiarumą nuolat didele persvara lenkė savo varžovus. Pastarojo meto apklausos rodo, kad jis turėtų gauti 40-50 proc. balsų.
Nuo jo gerokai atsilieka euroskeptiški varžovai: Paavo Vaeyrynenas iš tradiciškai agrarinės Centro partijos, kurio populiarumas yra maždaug 17 proc., ir Timo Soini iš nacionalistinės Tikrųjų suomių partijos, kurį šiuo metu remia 9 proc. šalies gyventojų.
Žaliųjų lygos kandidatas Pekka Haavisto taip pat turėtų gauti apie 17 proc. balsų.
Jeigu sekmadienį nė vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, vasario 5 dieną įvyks antrasis rinkimų ratas.
Prezidento galios, kurios anksčiau apėmė ES reikalus, pastaraisiais metais buvo apkarpytos, tačiau kampanijos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama euro zonos skolų krizei, kartkartėmis prisimenant municipalines reformas ir klausimą dėl to, ar stoti į NATO.
Suomija, kurioje gyvena 5,3 mln. gyventojų, yra elitiniame euro zonos klube su „trijų A“ reitingų koeficientu.
S.Niinistoe, kuris 1996-2003 metais būdamas finansų ministru suvaidino svarbų vaidmenį Suomijai prisijungiant prie euro zonos, atlaikė įnirtingus debatus dėl Suomijos vaidmens euro klube.
Daugelis suomių reiškė nusivylimą tuo, kad Europa spaudžia gelbėti Graikiją, kuri, jų įsivaizdavimu, blogai tvarkė savo ekonomiką. Nepasitenkinimą didina ir ta aplinkybė, kad patys suomiai 10-ajame dešimtmetyje turėjo įvesti griežtą taupymą, kad susitvarkytų savame kieme.
Tačiau visos rinkimų kampanijos metu 63 metų S.Niinistoe tvirtino, kad nuo eksporto priklausomai Suomijos ekonomikai reikia funkcionuojančios euro zonos ir kad euro atsisakymas nėra išeitis.
„Suomijos pozicijos pasaulyje buvo grindžiamos naryste Europos Sąjungoje ir euro zonoje“, – akcentavo jis.
Suomijos ekonomika vis dar yra palyginti stipri, bet sulėtėjimas euro zonoje vis tiek turėtų ją paveikti.
Prognozuojama, kad Suomijos ekonomikos augimas 2012 metais sulėtės iki 0,4 proc., nors 2011 metais buvo 2,6 procento.
Prezidentas ir vyriausybė drauge vykdo Suomijos užsienio politiką. Tačiau spalio mėnesį parlamentas balsavo už tai, kad ES politika būtų perduota vyriausybei, tad dabar premjeras yra pagrindinis šalies atstovas ES reikalams.
Nepaisant šių pasikeitimų, euro klausimas dominavo rinkimų kampanijos metu, nes tebėra „gana artimas rinkėjams“, sakė Helsinkio universiteto politologijos profesorius Tuomo Martikainenas.
Populistų kandidatas T.Soini, kuris šventė didelę pergalę pernai įvykusiuose parlamento rinkimuose, kai jo partija tapo trečiąja pagal dydį Suomijos politine jėga, suintensyvino savo retoriką prieš eurą ir atkreipė dėmesį į euro neįsivedusių kaimynių Švedijos bei Danijos, taip pat – Didžiosios Britanijos, sėkmę.
Tuo tarpu ilgametis parlamentaras P.Vaeyrynenas, kuris nuo 8-ojo dešimtmečio dirbo keliuose vyriausybės postuose, atstovauja tvarkingam, miestietiškam euroskepticizmo aspektui.
Varžybų pabaigoje iškilęs Žaliųjų lygos P.Haavisto, dėmesio centre atsidūrus konfliktų sprendimui, lygybės ir aplinkosaugos klausimams, „galėtų būti tas žmogus, kuris patiks jaunesniems rinkėjams“, pažymėjo T.Martikainenas.
Itin populiari kadenciją baigianti prezidentė Tarja Halonen jau dirbo dvi šešerių metų kadencijas ir nebegali siekti perrinkimo.
Prezidentas gali skirti ir atleisti ministrus, patarus premjerui – paleisti parlamentą, yra ginkluotųjų pajėgų vadas, pasirašo priimtus įstatymo projektus, tenkina malonės prašymus ir, su parlamento pritarimu, gali skelbti nepaprastąją padėtį.
Balsavimo teisę turi maždaug 4,4 mln. suomių, kurių 1,3 mln. jau atidavė savo balsus per išankstinį balsavimą.
Galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti sekmadienį maždaug 20 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.
