Pasaulis, sutelkęs dėmesį į Šv. Petro bazilikos balkoną, sužinos ne tik tai, kas išrinktas vadovauti Romos Katalikų Bažnyčiai, bet ir kokiu vardu jis nuo šiol save vadins. Šis sprendimas turi šimtametę istoriją ir gana gerai parodo, kokia yra naujojo popiežiaus vizija ir kas jo įkvėpėjai.
Iki šeštojo amžiaus, pontifikai pasilikdavo savo krikšto vardus. Bažnyčiai vadovavo popiežius Silvestras, popiežius Julijus ir popiežius Viktoras. Tada, 533 metais, į Romos vyskupo sostą buvo išrinktas šventikas vardu Merkurijus ir nusprendė, kad pagonių dievo garbei pavadintam žmogui tiesiog nepridera vadovauti krikščionims.
Taigi jis nusprendė pasivadinti Jonu II. Nuo to laiko dauguma popiežių atsisakydavo savo krikšto vardų ir pasirinkdavo naujus – šventųjų, ankstesnių popiežių ar net savo giminaičių garbei.
„Jie taip stengiasi prisitraukti bent dalį savo pirmtako auros“, – paaiškina laikraščio „National Catholic Reporter“ korespondentas Vatikane tėvas Thomas Reese'as.
Tai svarbus sprendimas. Vyriausias konklavos kardinolas išrinktajam popiežiui koplyčioje užduoda tik du klausimus. Pirmasis – ar jis sutinka prisiimti pareigas. Antrasis: „Kokiu vardu norėtum būti vadinamas?“
Kai 2005 metais popiežiumi buvo išrinktas kardinolas Josephas Ratzingeris, jis pasirinko Benedikto XVI vardą, taip pagerbdamas du žmones. Pirmasis iš jų – ankstesnis popiežius Benediktas, kuris vadovavo Bažnyčiai Pirmojo pasaulinio karo metu. Tačiau Benediktas XVI pridūrė, kad kartu norėjo pagerbti ir Benediktą Nursietį, inteligentišką šventąjį – kaip ir pats J.Ratzingeris – ir Europos globėją. Už jo „Įtaigų raginimą grįžti prie nepaneigiamų krikščioniškų Europos kultūros ir civilizacijos šaknų.“
Benediktas XVI savo bendravardžio meldė padėti katalikams išlaikyti Kristų savo gyvenimų centre.
Pasak T.Reese'o, Benediktui atrodė, kad problemiškiausia vieta yra Europa ir kad būtent čia reikia sutelkti visą dėmesį.
Vis dėlto ne visada popiežiaus vardas nurodo į Bažnyčios istoriją. Popiežius reformatorius, 1958 metais išrinktas Jonas XXIII, sakė vardą pasirinkęs iš dalies todėl, kad šv. Jono garbei buvo pavadinta maža parapijos bažnyčia, kurioje jis pakrikštytas. Vis dėlto Jonas yra bene populiariausias ir dažniausias vardas, taigi būtų sunku ką nors išskaityti, jei turėtume popiežių Joną XXIV.
1978 metais kardinolas Albino Luciani pasivadino popiežiumi Jonu Pauliumi I. Tai pirmasis popiežius pasirinkęs dvigubą vardą – ir paskelbęs save „pirmuoju“.
Pasak jo paties, šitaip norėjęs pagerbti du savo pirmtakus, Joną XXIII ir Paulių VI. Jiedu vadovavo Antrosios Vatikano tarybos metu, modernizuojant Romos katalikų bažnyčios santykį su pasauliu ir kitomis krikščionybės atšakomis.
Jonui Pauliui I mirus vos po 33 dienų, jis visiems paliko tokį šiltą prisiminimą, kad T. Reese'as prisimena sukirtęs lažybų su kolega, kad jo įpėdinis pasirinks tą patį dvigubą vardą.
„Šis besišypsantis popiežius tiesiog užvaldė visų mintis“, – prisimena T. Resse'as. Jis laimėjo lažybas – kitus 27 metus bažnyčiai vadovavo Jonas Paulius II.
Šįkart lažintis sunkiau, nors vieną vardą galima gana drąsiai atmesti. Nė vienas popiežius nesiryžo pasivadinti Petru II. Nėra taisyklės, draudžiančios pasivadinti šv. Petro garbei, tačiau pirmojo popiežiaus vardą linkstama palikti vien jam.
Pasak komentatorių, yra keli vardai, kurie leistų šį tą nuspėti apie būsimo popiežiaus intencijas.
Leonas XIV reikštų kvietimą prisiminti socialinį teisingumą, sako vyriausiasis JAV leidyklos „Our Sunday Visitor“ korespondentas Matthew Bunsonas. Leonas XIII, Bažnyčiai vadovavęs XX amžiaus pradžioje, siekė padėti pasauliui pripažinti darbininkų orumą.
Pijus XIII būtų konservatyvesnis pasirinkimas ir reikštų „pasiryžimą ginti tikėjimo tiesas“, – teigia M.Bunsonas. Pijus V vadovavo Bažnyčios kovai su protestantiškąja Reformacija, o Pijus VI ir Pijus VII mirė kalėjime.
„Jei naujasis popiežius pasivadintų Jonu Pauliumi III, pasaulis tai suprastų ne tik kaip pagarbą Jonui Pauliui II, bet ir kaip Benedikto parodytos krypties išsižadėjimą“ – sakė T. Reese'as.
Žinoma, pontifikas galėtų pasivadinti ir Benediktu XVII – kas nebūtų netikėta, nes Benediktas XVI paskyrė didžiąją dalį kardinolų, kurie renka jo įpėdinį. Vis dėlto toks sprendimas nuviltų tuos katalikus, kurie tikisi kad vaikų išnaudojimų skandalų ir retėjančių tikinčiųjų gretų kamuojamos Bažnyčios vairą perims reformatorius.
Popiežius galėtų pasirinkti ir iki šiol nenaudotą vardą. T.Resse'as sako visada stebėjęsis, kodėl nė vienas pontifikas nepasirinko būti popiežiumi Juozapu.
O jei jis tikrai norėtų priversti visus 1,2 mlrd. pasaulio katalikų kasytis pakaušius ir vieni kitų klausti, ką tai reiškia, jis galėtų pasivadinti popiežiumi Jonu Paulium Benediktu I.
