Ši Skandinavijos šalis, kuri yra viena iš nedaugelio kairiosios pakraipos vyriausybių valdoma Europos valstybė, tyliai perims vadovavimą iš Varšuvos. Bendrijai Kopenhaga vadovaus jau septintą kartą.
Iki sausio 11-osios, kai į specialią ceremoniją atvyks Europos Komisijos atstovai, Danija neplanuoja jokių didelių renginių šiam įgaliojimų perėmimui paminėti.
Danija, kurioje gyvena maždaug 5,6 mln. gyventojų, turės rimtai užsiimti euro zonos krizės klausimu, nors šio rotacinio vadovavimo Bendrijai svarba ir sumenko po to, kai Lisabonos sutartimi buvo sukurtas nuolatinis ES prezidento postas.
Be to, Danija rizikuoja atsidurti nuošalyje drauge su devyniomis kitomis euro neįsivedusiomis ES šalimis, tarp kurių yra ir Didžioji Britanija.
Tačiau danų premjerė Helle Thorning-Schmidt pabrėžė, kad Kopenhaga trokšta būti „tiltu tarp 17-os ir 27“ ir užtikrinti, kad nedidėtų atotrūkis tarp euro zonos ir euro neįsivedusių šalių.
Tą ir taip milžinišką uždavinį dar labiau apsunkino Didžiosios Britanijos sprendimas pasitraukti nuo gruodžio 9-osios ES viršūnių susitikimo derybų stalo.
Danijos Europos reikalų ministras Nicolai Wammenas sakė, kad nori, jog Londonas liktų „labai aktyviu europinės šeimos nariu“, ir pažymėjo, kad Europa turi „surasti konkrečius sprendimus konkrečioms problemoms“.
Pasak jo, pagrindinė Danijos misija per šešis vadovavimo ES mėnesius bus „suvienyti euro zonoje esančias šalis su tomis, kurios yra už jos ribų“.
Danų premjerė Helle Thorning-Schmidt pabrėžė, kad Kopenhaga trokšta būti „tiltu tarp 17-os ir 27“ ir užtikrinti, kad nedidėtų atotrūkis tarp euro zonos ir euro neįsivedusių šalių.
Negana to, kad Danija turės spręsti euro zonos krizės klausimą, jai taip pat reikės tarpininkauti sprendžiant nesutarimus būsimose diskusijose dėl ES 2014–2020 metų biudžeto.
Be to, Kopenhaga planuoja didelį dėmesį skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos ir augtų Europos ekonomika.
„Kiekvienas energijos efektyvumui išleistas euras prisidės prie europiečių darbo vietų užtikrinimo. Kiekvienas naftos importui išleistas euras išeis iš Europos. Tai „žaliąją“ darbotvarkę daro vienu svarbiausių klausimų dėl Europos ateities bendradarbiavimo“, – sakė danų klimato ministras Martinas Lidegaardas.
Kopenhaga tikisi rasti naujų prekybos galimybių Europos kompanijoms – derantis dėl sutarčių su Japonija, Kanada, Indija ir Tunisu, taip pat – gerinti ES sienų kontrolę ir kontroliuoti imigraciją.
Danijos imigracijos politika yra viena griežčiausių Europoje; ją įvedė ankstesnės centro dešiniųjų vyriausybės, veikiamos koalicijos partnerės – kraštutinės dešiniosios Danijos liaudies partijos.
H.Thorning-Schmidt, kuri buvo išrinkta rugsėjo mėnesį, tą politiką sušvelnino labai nedaug.
