Tai įvyko praėjus beveik 15 metų po to, kai pastatai buvo smarkiai apgadinti masiniam žudikui Andersui Behringui Breivikui (Andersui Bėringui Breivikui) susprogdinus bombą.
2011 metų liepos 22 dieną A. B. Breivikas detonavo bombą furgone šalia vyriausybės komplekso ir pražudė aštuonis žmones, o vėliau Utiojos saloje vykusioje jaunimo vasaros stovykloje nušovė dar 69 žmones, daugiausia paauglius.
„Norvegijos istorijoje kalbame apie pokario atstatymą, o šiandien minime atstatymą po teroro, ir tai daug pasako apie modernios visuomenės, kurioje gyvename, pažeidžiamumą“, – sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė).
Vyriausybės kompleksas buvo smarkiai apgadintas, o kai kurių pastatų nebuvo galima naudoti.
Atstatymo darbai prasidėjo 2021 metais, o jų kaina vertinama daugiau nei 50 mlrd. kronų (4,5 mlrd. eurų), praneša naujienų agentūra NTB.
Pirmadienį į kompleksą persikėlė pirmieji 2,2 tūkst. darbuotojų iš šešių ministerijų, o ilgainiui čia dirbs apie 4,1 tūkst. vyriausybės darbuotojų.
„Privalome nepamiršti, privalome išsaugoti istoriją, pagerbti tuos, kurių netekome, ir palaikyti tuos, kurie vis dar paženklinti teroro“, – sakė J. G. Store.
Naujajame komplekse taip pat įkurtas nuolatinis nacionalinis memorialinis centras ir žudynes menantys meno kūriniai, kurie, pasak J. G. Store, bus baigti liepą.
Dabar 47-erių sulaukęs A. B. Breivikas 2012-aisiais buvo nuteistas 21 metams kalėjimo – tuo metu tai buvo griežčiausia Norvegijos bausmė, kuri gali būti pratęsta tol, kol jis bus laikomas grėsme visuomenei.
Vyras teigė, kad savo aukas nužudė dėl to, jog šios palaikė daugiakultūriškumą.
