Savaitgalį Chabarovske, panašiai kaip ir Maskvoje, kur saugumo pajėgos ilgai nedvejoja, OMON pareigūnai sulaikė dešimtis žmonių, iš kurių porai prireikė medicininės pagalbos – vienam jų buvo sulaužyta nosis.
Į jėgą buvo atsakyta pakartotiniu mitingu, į kurį, pasak vietos žiniasklaidos, daugiausia susirinko vyrai. Ar galėjo jėga būti panaudota be tiesioginio Kremliaus nurodymo ir kodėl apskritai valdžia žengė tokį žingsnį?
Bando nualinti protestuotojus
Klasikinė Rusijos valdžios taktika, kurią ji nuo 2011-ųjų naudoja susidurdama su bet kokiais opoziciniais judėjimais, yra nualinimas, rašo I.Preobraženskis.
Ten, kur įmanoma protestus nuslopinti staiga, taip ir daroma: pavyzdžiui, Maskvoje 2019 metais.
Tačiau jei priešininkas pernelyg stiprus, Kremlius inicijuoja kompromiso paieškas, derasi, hipokritiškai sutinka su dalimi reikalavimų. Tada suskaldoma opozicija, izoliuojami aktyviausi lyderiai, laukiama, kada žmonės pavargs ir į gatves išeis nedidelis protestuotojų skaičius. Ir tik tada pasitelkiami OMON pareigūnai.
Kai Chabarovske kilo protestai dėl gubernatoriaus Sergejaus Furgalo sulaikymo, Kremlius ir jam lojalūs vietos pareigūnai naudojo tarpinę tarp šių dvejų schemų.
Viena vertus, mitingų buvo pernelyg daug, kad būtų galima juos išvaikyti. O ir vietos saugumo tarnybų atstovų bei Chabarovsko valdininkų lojalumas buvo abejotinas. Taip pat buvo neaišku, ar vietos OMON pareigūnai klausytų įsakymo mušti protestuotojus, ar ateitų į pagalbą iš kitų regionų atvežtiems pareigūnams, rašo I.Preobraženskis.
Protestų nuslopinimui jėga nebuvo pasitelkta ir todėl, kad protestai vyko visame Chabarovsko krašte, taip pat ir kai kuriuose kaimyniniuose regionuose. Jėgos pasitelkimas būtų galėjęs išprovokuoti atvirkštinę reakciją – augantį protestuotojų skaičių.
Tačiau praėjo pirmasis Maskvos išgąstis ir paaiškėjo, kad Chabarovske protestuotojai nesiruošia statyti barikadų ar šturmuoti administracinių pastatų. Tuos, kurie kviečia imtis kažkokių aktyvesnių veiksmų nei mirtingai, protestuotojai vadina provokatoriais. Sostinės opozicionieriams nepavyksta vadovauti Chabarovsko protestams – jie šiame krašte yra svetimi, nors Aleksejaus Navalno štabas Chabarovske yra gana aktyvus, DW rašo I.Preobraženskis.
Apskritai paaiškėjo, kad protestus galima praktiškai ignoruoti, o protestuotojus – nualinti. Kai nenaudojama jėga, neskiriamos baudos ir palaipsniui „iš apyvartos išimami aktyvistai“ juos išgąsdinant ar sulaikant, situacija regione pamažu rimsta laukiant „geresnių laikų“. Taip elgėsi pati federalinė valdžia, tokį įsakė davė ir laikinam gubernatoriui Michailui Degtiarovui.
Išsigando Maidano?
Tačiau gali būti, kad tokios prielaidos – klaidingos. Visų pirma, regioninei valdžiai dirbantys analitikai ir prezidento administracija galėjo suklysti. Galbūt protestai nenuslūgs, o priešingai – jų mastas išaugs. Visų antra, egzistuoja galimybė, kad tai buvo klaidingas startas, rašo I.Preobraženskis.
Žinoma, OMON pareigūnai mitingų metu buvo paslėpti Lenino aikštėje, net jei ir ne visus tris mėnesius. Tačiau čia vis tiek pradėta statyti palapines.
Vienas skambutis į Maskvą su klausimu, ar galima panaudoti jėgą. Pašnekovas nemato situacijos ir negali įvertinti, kiek pavojingos yra trys palapinės centrinėje Chabarovsko aikštėje, kuriose vargu ar kas išdrįsta nakvoti šaltuoju metu laiku. Tačiau kiekvienam rusų pareigūnų išgirdus junginį „stato palapines“ galvoje turėti iškilti ir raudonomis raidėmis mirksėti žodis „Maidanas“, mano autorius.
Ir, žinoma, iš karto į ragelį sušunka: „Išvaikykite nedelsiant!“.
Tačiau kol kas dar negalima pasakyti, kad valdžia rado tinkamą momentą ir protestai buvo numalšinti per vieną dieną. Kaip situacija klostysis toliau, parodys artimiausios savaitės.
