Komentuodamas pirminius 2011 metų gyventojų surašymo rezultatus, pagal kuriuos Latvijoje gyvena 2, 068 mln. žmonių, jis pažymėjo, kad maždaug 10 proc. „suskaičiuotų“ gyventojų galbūt Latvijoje nebegyvena, bet buvo „suskaičiuoti“, nes yra kokiuose nors valstybės registruose.
„Bet svarbiausia problema – ne tai, ar yra mūsų du milijonai, o tai, kad smarkiai išaugo pensininkų skaičius, tuo tarpu vaikų ir jaunimo katastrofiškai sumažėjo“, – pabrėžė I.Mežas.
Tad pakeisti gyventojų, kuriems dabar 40–50 metų, kai jie išeis į pensiją, galės ateiti net ne pusė, o tik trečdalis naujų dirbančių gyventojų. „Katastrofiškai trūks darbo rankų“, – pažymėjo jis.
Demografas pažymėjo, kad Estijoje, kur gyventojų skaičius, palyginti, nedidelis, situacija teikia kur kas daugiau vilčių, nes mirštamumas ten jau kelerius metus lygus gimstamumui.
„Ne todėl, kad jie didesni patriotai ar tiesiog taip jiems išėjo, o todėl, kad valstybė kryptingai kasmet skiria šimtus milijonų tam, kad jaunos šeimos norėtų vaikų“, – sakė jis.
I.Mežas tikisi, kad gyventojų surašymo duomenys privers Latvijos gyventojus atsibusti ir daugiau susimąstyti apie savo ateitį, „antraip mes tapsime vienu dideliu senelių pensionatu“.
„Sprendimas, kas Latvijai svarbiau – infrastruktūros ar šeimos objektai, bus svarbus valstybės požiūriu“, – pabrėžė jis.
Demografas sieja viltis su Demografijos reikalų taryba, nes susidaro įspūdis, jog įtraukti į ją politikai ir pareigūnai iš tikrųjų nori kažką padaryti, kad pagerėtų katastrofiška demografinė situacija Latvijoje.
„Šiaip ar taip, dekoracijos pasikeitė. Jeigu visuomenė toliau spaus, Tarybos darbas gali duoti kokių nors vaisių. Bet jeigu visuomenė liks abejinga ir mieliau balsuos už tuos, kurie žada pridėti penkis latus prie pensijos, tai Latvija neturi ateities“, – mano I.Mežas.
Kaip jau pranešta, 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Latvijoje gyvena 2 067 887 žmonės – 309 000 (13 proc.) mažiau nei ankstesnio 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, rodo pirminiai Centrinės statistikos valdybos duomenys.
