Sekite 15min Google
Šį mėnesį prie Bulgarijos krantų nukentėjo keturi laivai, o tai laikoma naujausiu Rusijos 2022 metų invazijos į Ukrainą atgarsiu, priartinusiu konfliktą prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalies narės slenksčio.
Nors ministras pirmininkas Rumenas Radevas pareiškė, kad šie išpuoliai, regis, atitinka Rusijos interesus, jo vyriausybė pabrėžia kol kas neturinti jokių įrodymų, tiesiogiai siejančių su jais Maskvą.
Apklausos rodo, kad favorite užimti iš esmės reprezentacinį postą laikoma dabartinė prezidentė Iliana Jotova – R. Radevo bendražygė, pasisakanti už dialogą su Maskva.
Pagrindiniu jos varžovu laikomas proeuropietiškos opozicijos remiamas bankininkas ir buvęs laikinasis premjeras Andrejus Giurovas.
Istoriškai su Rusija glaudžius ryšius palaikiusi Bulgarija tebėra giliai susiskaldžiusi dėl santykių su Maskva.
Dėl šios priežasties rinkimuose susidurs dvi viena kitai prieštaraujančios Bulgarijos ateities vizijos, teigė sociologinių tyrimų instituto „Myara“ įkūrėjas, politologas Parvanas Simeonovas.
Pasak jo, viena vizija yra „konservatyvi, populiari ir orientuota į Rytus“, o kita – „vakarietiška, elitistinė ir liberali“.
„Taikos prezidentė“
61-erių I. Jotova prezidento pareigas perėmė anksčiau šiais metais, kai R. Radevas atsistatydino, kad galėtų kandidatuoti parlamento rinkimuose.
Triuškinama R. Radevo pergalė nutraukė ilgus politinio nestabilumo metus, per kuriuos 6,4 mln. gyventojų turinčiai Balkanų šaliai vadovavo kelios viena po kitos besikeitusios proeuropietiškos vyriausybės.
Nors Bulgarijos prezidento pareigos iš esmės yra reprezentacinės, šalies vadovas turi veto teisę, dalyvauja skiriant aukšto rango pareigūnus ir vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.
Trečiadienį paskelbtos agentūros „Market Links“ apklausos duomenimis, I. Jotova turėtų surinkti 47,3 proc. balsų, o A. Giurovas – 30,6 procento.
Jei I. Jotova nugalėtų lapkričio 1 dieną numatytame antrajame ture, ji taptų pirmąja moterimi, kada nors išrinkta Bulgarijos prezidente.
Buvusi žurnalistė ir Europos Parlamento (EP) narė I. Jotova sulaukia tiek R. Radevo, tiek tradiciškai prorusiškų socialistų sluoksnių paramos.
Apeliuodama į patriotinius jausmus, savo rinkimų kampaniją ji pradėjo prie Auksinės bažnyčios Veliki Preslave – buvusioje Pirmosios Bulgarijos imperijos sostinėje.
Ragindama siekti nacionalinės vienybės ir kovoti su skurdu skurdžiausioje ES valstybėje narėje, pagrindine savo kampanijos tema ji taip pat pasirinko taiką Ukrainoje bei pažadėjo tapti „taikos prezidente“.
Nekvestionuodama Bulgarijos narystės ES ir NATO, ji vis dėlto prieštarauja tolesnei karinei paramai Kyjivui ir pasisako už derybas.
„Mums reikia ne Norinčiųjų koalicijos dėl Ukrainos, o Taikos Ukrainoje koalicijos“, – mitinge Varnoje sakė ji, pabrėždama, kad karinė parama gali tik pratęsti konfliktą.
Su I. Jotova besivaržantis 50 metų A. Giurovas griežtai kritikuoja R. Radevo užsienio politiką.
Būdamas tvirtas Bulgarijos euroatlantinių ryšių šalininkas, jis įsitikinęs, kad „diplomatija yra būtina, tačiau ji nepakeičia nei atgrasymo, nei aljansų“.
Birželį R. Radevas nutraukė ginklų tiekimą Ukrainai iš Bulgarijos karinių atsargų, o vėliau pasitraukė iš Norinčiųjų koalicijos, teikiančios karinę ir diplomatinę paramą Kyjivui.
Vis dėlto Bulgarijos gynybos pramonė toliau tiekia ginkluotę Ukrainai. Be to, nepaisant kalbų apie taiką kampanijos metu, I. Jotova neseniai atidarė naują padalinį didžiausioje šalies ginklų gamintojoje „Arsenal“.
„Neturi reikšmės“
„Šie rinkimai svarbūs, nes prezidentas simbolizuoja tautos vienybę ir strateginę kryptį, kuria ji juda“, – naujienų agentūrai AFP sakė Europos užsienio ryšių tarybos (ECFR) direktoriaus pavaduotoja Vesela Černeva.
Tačiau likus vos kelioms dienoms iki balsavimo daugelis Sofijoje kalbintų bulgarų abejojo šių rinkimų svarba, be to, prognozuojamas nedidelis rinkėjų aktyvumas.
65-erių elektrikas Plamenas Nikolovas teigė nebalsuosiantis.
„Šie rinkimai neturi jokios reikšmės. Prezidento vaidmuo – grynai formalus“, – AFP sakė jis.
