Antroji vieta partijai „Alternatyva Vokietijai“ yra kaip pirmoji. Ji ne tik aplenkė valdančiuosius krikščionis demokratus, bet nuo šiol yra daugiau kaip pusės Vokietijos žemių parlamentuose, o kitąmet turėtų patekti ir į Bundestagą kaip trečia pagal dydį. Į koalicijas niekur jų nepriims, bet tai – didelis laimėjimas vos prieš trejus metus įkurtai partijai, kuri per Graikijos krizę įkurta prieš eurą, o dabar atsisuko prieš imigrantus ir musulmonus.
Prasčiausias dešiniųjų pasirodymas Meklenburgo Pomeranijos istorijoje staigmena netapo – nujausdama pralaimėjimą, rinkimų išvakarėse A. Merkel dar atskubėjo agituoti, kad negalima patikėti siūlančiais paprastus ir neapykanta paremtus sprendimus.
Migrantų tema
Rinkimai vyko tą dieną, kai pernai A. Merkel ryžosi drąsiam ir vienišam sprendimui įsileisti migrantus. Nors į Meklenburgą Pomeraniją jų atvyko mažiausiai, ši nacionalinė tema užgožė vietos reikalus.
„Rinkimų rezultatas susijęs su pabėgėlių politika. Esu partijos vadovė ir kanclerė, tai neatskiriama, taigi atsakinga – aš. Bet manau, kad mūsų sprendimai buvo teisingi, ir reikia dirbti toliau“, – sakė kanclerė.
Pirmiau A. Merkel rėmusi, visuomenė nusisuko po Naujųjų metų išpuolių Kelne ir dviejų islamistų atakų liepą. Krikščionių demokratų partija ima bruzdėti, kad į penkerių metų žemumas nusmukęs lyderės populiarumas atsilieps ir partijai, kai laukia dar ketveri žemių rinkimai, o kitąmet – ir Bundestago.
Sutriuškinimas gali priversti A. Merkel tik kitąmet skelbti, kad sieks ketvirtosios kadencijos, bet nuo 75 iki 45 procentų kritęs reitingas ne katastrofiškas, ir kito lyderio niekas neįsivaizduoja, o bet kokį maištą ji meistriškai įveikia.
„Angela Merkel sėkmingai veda šalį per daugelį krizių. Krikščionių demokratų rėmėjai pasitiki, kad ji tai darys ir ateityje. Mūsų padėtis bus gera, jeigu ja pasikliausime“, – tikino Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos generalinis sekretorius Peteris Tauberis.
Spaudimas iš dviejų pusių
Tačiau dabar A. Merkel jaus didesnį spaudimą iš dviejų pusių. Iš dešinės, jos seserinė partija Bavarijoje jaučiasi pateisinta siekti dar tvirčiau riboti migrantų srautą, o jos lyderis Bavarijos premjeras gal pats sieks tapti kancleriu. Iš kairės, didžiosios koalicijos partneriai pasinaudojo proga atsiriboti nuo A. Merkel politikos – socialdemokratų lyderis vicekancleris Sigmaras Gabrielis pareiškė, kad neužtenka A. Merkel aiškinti, kad Vokietija pajėgi migrantus integruoti, kažkas turi tai ir daryti.
„Manome, kad labai mažai tikėtina, kad artimiausiu metu krikščionys demokratai ras naują kryptį, nes Merkel sunaikino partijos šerdį. Meklenburge-Pomeranijoje mes galbūt išvydome krikščionių demokratų sąjungos pabaigą“, – konstatavo „Alternatyvos Vokietijai“ pirmininkė Frauke Petry.
Bet jų sėkmė ribota, nes pirmąją vietą užėmė socialdemokratai. O vienų radikalų laimėjimas pasiektas, ko gero, kitų sąskaita: rinkėjai nusisuko nuo kraštutinių kairiųjų, o radikalią dešiniąją nacionaldemokratų partiją apskritai išmetė iš žemės parlamento, vienintelio, į kurį pateko prieš dešimt metų.
Tad gali būti, kad rezultatą nulėmė ne tik naujoji migrantų krizė, o senas skilimas. Buvusi Rytų Vokietijos žemė tebėra skurdžiausia, ir daugeliui rinkėjų nepatinka tai, kad A. Merkel pinigus skiria migrantų integracijai, o ne savo piliečių nelygybei mažinti.
