Šie ketinimai Hebrono mieste paskatino palestiniečių pasipiktinimą.
Ministras Naftali Bennettas pranešė, kad statybos padvigubins etninių žydų populiaciją Hebrone. Šiuo metu mieste gyvena 800 žydų, juos saugo šimtai Izraelio karių.
Hebrone taip pat gyvena apie 200 tūkst. palestiniečių.
Šį miestą šventu laiko tiek musulmonai, tiek žydai, jame nuolat vyksta susirėmimai tarp palestiniečių ir Izraelio pajėgų.
Izraelio gynybos ministerija pranešė, kad N.Bennettas nurodė už Izraelio okupuotą Vakarų Krantą atsakingiems departamentams „informuoti Hebrono savivaldybei apie naują žydų rajoną“.
Palestiniečių vyresnysis pareigūnas Saebas Erekatas teigė, kad šis projektas yra lapkričio 18 dienos JAV sprendimo nebelaikyti žydų nausėdijų neteisėtomis pasekmė.
Pagal tarptautinę teisę, izraeliečių nausėdijos Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante yra neteisėtos. Šios gyvenvietės taip pat laikomos didžiule kliūtimi, neleidžiančia pasiekti taiką, nes jos statomos žemėse, kuriose palestiniečiai ketina kurti savo būsimą valstybę.
S.Erekatas tviteryje parašė, kad Izraelio gynybos ministro paskelbti planai yra „pirmas apčiuopiamas JAV sprendimo įteisinti kolonizaciją rezultatas“.
Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę Izraelis užėmė per 1967 metų Šešių dienų karą ir greit ėmėsi apgyvendinti naujai užimtas teritorijas.
