Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi prekybos šaltiniais.
Pasak agentūros, šis žingsnis sutapo su Indijos naftos perdirbimo gamyklų (kurios yra didžiausios rusiškos jūra tiekiamos naftos pirkėjos) planais smarkiai sumažinti importą iš Rusijos, kad būtų laikomasi JAV sankcijų.
Kremliui gali kirsti per finansus
Agentūra pažymi, kad staigus paklausos sumažėjimas iš dviejų didžiausių vartotojų gali turėti neigiamos įtakos Kremliaus pajamoms. Be to, dėl to gali pakilti pasaulinės naftos kainos, nes importuotojai ieškos alternatyvių tiekimo šaltinių, rašo „Reuters“.
Šaltinių teigimu, Kinijos naftos bendrovės „PetroChina“, „Sinopec“, CNOOC ir „Zhenhua Oil“ bent jau artimiausiu metu susilaikys nuo prekybos rusiška nafta, kuri gabenama jūra, nes nerimauja dėl sankcijų.
Agentūra rašo, kad Kinija paprastai jūra importuoja apie 1,4 mln. barelių rusiškos naftos per dieną. Tačiau didžiąją jos dalį perka nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės.
Bendrovės „Vortexa Analytics“ duomenimis, per pirmuosius devynis 2025 m. mėnesius Kinijos valstybinės įmonės pirko mažiau nei 250 000 barelių per parą. Savo ruožtu „Energy Aspects“ šį skaičių vertina 500 tūkst. barelių per dieną.
Parduoda per tarpininkus, o ne tiesiogiai valstybiniams pirkėjams
Šaltinių teigimu, „Unipec“, „Sinopec“ prekybos padalinys, praėjusią savaitę nustojo pirkti rusišką žaliavą po to, kai Didžioji Britanija įvedė sankcijas bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, šešėlinio laivyno laivams ir Kinijos bendrovėms, įskaitant didelę naftos perdirbimo gamyklą.
Prekybininkai teigė, kad „Rosneft“ ir „Lukoil“ didžiąją dalį naftos Kinijai parduoda per tarpininkus, o ne tiesiogiai valstybiniams pirkėjams.
Agentūros „Reuters“ pašnekovai taip pat teigė, kad nepriklausomos naftos perdirbimo gamyklos greičiausiai sustabdys pirkimus, kad įvertintų sankcijų poveikį. Tačiau, paaiškėjus rizikai, jos ir toliau pirks rusišką naftą.
