Sekite 15min Google
Jis tapo ketvirtuoju kandidatu, mėginusiu užsitikrinti daugumos palaikymą po to, kai gegužę žlugo ankstesnė koalicija.
Tris proeuropietiškas partijas telkiantis 55-erių diplomatas be jokios politinės priklausomybės, L. Niculescu surinko 280 balsų, o tai viršijo reikalingą 233 balsų ribą.
Su Ukraina besiribojanti Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė politinėje nežinioje gyveno kelis mėnesius, o apklausose pirmaujantys kraštutiniai dešinieji ne kartą ragino rengti pirmalaikius rinkimus.
L. Niculescu pasiūlė ministrų kabinetą, sudarytą iš didžiausios šalyje centro kairiosios Socialdemokratų partijos (PSD) atstovų ir technokratų.
„Po tiek mėnesių trukusios politinės krizės Rumunijai reikia visus įgaliojimus turinčios vyriausybės“, – antradienį parlamente pareiškė L. Niculescu.
„Gyvename vis labiau nenuspėjamame pasaulyje. Prie Rumunijos sienų vyksta karas, o grėsmės Europos saugumui yra didesnės nei prieš kelerius metus“, – pridūrė L. Niculescu.
Be PSD, L. Niculescu taip pat parėmė laikinojo premjero Ilie Bolojano (Ilijės Bolodžano) vadovaujami liberalai ir etninių vengrų partija UDMR, nors į vyriausybės sudėtį jie neįeis.
Kraštutinių dešiniųjų partija AUR, pastaraisiais mėnesiais pirmavusi apklausose ir sulaukusi beveik 40 proc. paramos, L. Niculescu kabineto nepalaikė ir pavadino jį „marionetine vyriausybe“.
Diplomatinė patirtis
Proeuropietiškų pažiūrų centristas prezidentas Nicusoras Danas (Nikušoras Danas) L. Niculescu užduotį formuoti vyriausybę pavedė šį mėnesį, pažymėdamas, kad šio diplomatinė patirtis suteikia didžiausius šansus užsitikrinti daugumą parlamente.
Buvęs ambasadorius Prancūzijoje, 55-erių L. Niculescu pastaruoju metu dirbo Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi ir buvo atsakingas už Rumunijos siekį įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).
Prieš tapdamas diplomatu, jis buvo žinomas žurnalistas, ėjo „RFI Romania“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas, vedė televizijos laidas ir bendradarbiavo su Prancūzijos žiniasklaida.
Rumunija su politiniu netikrumu susiduria nuo 2024-ųjų gruodžio, kai dėl įtarimų Rusijos kišimusi buvo anuliuoti prezidento rinkimų rezultatai.
Tą patį mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose buvo išrinktas susiskaldęs parlamentas, kuriame kraštutinių dešiniųjų partijos gavo apie trečdalį vietų.
Keturių partijų proeuropietiška koalicija, kuriai vadovavo I. Bolojanas, gegužę žlugo per balsavimą dėl nepasitikėjimo, kilus ginčui dėl taupymo priemonių.
„Balsuojame už galimybę pakeisti kursą, kuris padarė daug žalos rumunams ir ekonomikai“, – antradienį teigė PSD lyderis Sorinas Grindeanu (Sorinas Grindianu).
„Gaisrų gesinimas“
N. Danas atmetė galimybę į vyriausybę įtraukti kraštutinius dešiniuosius, taip pat rengti pirmalaikius rinkimus, argumentuodamas, kad naujas balsavimas pratęstų politinę krizę ir dar labiau apsunkintų valstybės finansus.
I. Bolojanas savaitgalį sakė, kad liberalai atiduos „būtinąjį balsą“ už L. Niculescu vyriausybę, nors patys traukiasi į opoziciją.
„Rumunijai reikia veikiančios vyriausybės, kad būtų išvengta tam tikrų viešųjų institucijų ir pagrindinių paslaugų žlugimo“, – teigė I. Bolojanas.
Neaišku, kiek ilgai išsilaikys L. Niculescu kabinetas, nes ir PSD, ir liberalai pareiškė artimiausiais mėnesiais iš naujo įvertinsiantys savo paramą.
„Labai tikėtina, kad nuo šio pavasario pamatysime naują nesutarimų etapą“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Sergiu Miscoiu (Serdžiju Miskoju), prognozuodamas įtampą tarp PSD ministrų ir technokratų kabinete.
„Premjerui daugiausia teks veikti kaip ugniagesiui – gesinti gaisrus ir bandyti judėti į priekį esamomis aplinkybėmis“, – pažymėjo S. Miscoiu.
Socialiniame tinkle „Facebook“ L. Niculescu parašė, kad vienos partijos ir technokratų derinys yra „Rumunijoje mažiau įprasta formulė, tačiau atitinkanti padėtį, kurioje atsidūrėme“.
