Olimpinės žaidynės praėjo ir užsimiršo. Visą jų pozityvų efektą sugriovė Rusijos veiksmai Kryme.
Olimpinės žaidynės praėjo ir užsimiršo. Visą jų pozityvų efektą sugriovė Rusijos veiksmai Kryme. O atiduoti Krymą Rusijai dabartinei Ukrainos valdžiai itin naudinga.
Jei Rusijos užsienio reikalų ministerija būtų apsukresnė, Ukraina galėjo dar ir primokėti, kad tik Krymą Rusija priimtų. NATO ir ES lyderiams Krymas nėra svarbus ir jie net nežino, kaip „Rusija visiems nušluostė nosį“, nes jie nežiūri rusiškų televizijos kanalų.
Vakarai išsprendė keletą klausimų. Pirmiausia jie politiškai izoliavo Rusiją. Neutralias valstybes pavertė savo sąjungininkais, dar labiau suvienijo NATO ir ES narius ir nutiesė kelius šioms organizacijoms plėstis į Rytus. Kiek tai kainuos Rusijai ir Ukrainai, jiems nėra svarbu.
Geriausiu atvejų (jei beprotybė nepereis į kitą lygį ir Rusija neįsivels į karą dėl rytų Ukrainos) Rusijai politika baigėsi. Atėjo ekonomikos laikas. Apie ją ir pakalbėkime.
Naftos adata
Naftos kainos kritimas 1 doleriu Rusijos biudžeto pajamas mažina 1,6 mlrd. dolerių.
Rusijos federacijos biudžeto pajamos – apie 357 mlrd. dolerių per metus. Išlaidos – apie 370 mlrd. dolerių. Jei padalintume visą biudžetą iš gyventojų skaičiaus, vienam žmogui tektų 2 500 doleriai. Palyginimui: JAV šis skaičius yra 13 tūkst., Izraelyje – 10 tūkst., o Ukrainoje – 950 dolerių.
49 proc. Rusijos biudžeto sudaro pajamos iš energijos išteklių eksporto, 6 proc. – importo muitai (daugiausia už prekes, kurias Rusija perka už naftos ir dujų pajamas) ir 25 proc. PVM už importuojamas prekes.
Nekreipkime dėmesio į netiesioginę ekonomikos priklausomybę nuo naftos dolerių („Gazprom“ vadybininkas gavo didelę algą, sumokėjo savo vairuotojui, apsaugininkui, namų tvarkytojai, virėjui, kiemsargiui – jie nuėjo į parduotuvę ir įsigijo rusiškų prekių, o už metinę premiją vadybininkas nusipirko rusų pastatytą butą). Bet 80 proc. šalies biudžeto nuo jų priklauso tiesiogiai. Tai jau daug kartų suskaičiuota. Naftos kainos kritimas 1 doleriu Rusijos biudžeto pajamas mažina 1,6 mlrd. dolerių.
Esminis klausimas Rusijai – ar naftos kaina kris ir jeigu kris, tai kiek? Nežinome atsakymo, nors naftos kainų cikliškumas, šiuo metu itin didelė pelno marža, valstybių galimybė gana greitai padidinti gavybą, JAV siekis tapti dideliu eksportuotoju, nauji naftos telkiniai ir mažėjanti jos paklausa dėl technologinės pažangos byloja apie galimą naftos kritimą.
Už sveikatos apsaugą ir aukštąjį mokslą rusams teks mokėti
Jau 2015 m. Rusijos biudžete lėšas švietimui ir sveikatos apsaugai numatyta mažinti 15 proc. Realus kritimas dėl bendro išlaidų lygio mažinimo, infliacijos ir kitų veiksnių greičiausiai bus apie 25-30 proc.
Jei naftos kaina nekris (apie jos kilimą šiuo metu nekalba net didžiausi Rusijos patriotai), šalies ekonomika stagnuoti gali pakankamai ilgai.
Po trejų ketverių metų naftos gavyba Rusijoje ims mažėti dėl nepakankamų kapitalo investicijų. Tuo pat metu gavybos kaina ims didėti, kartu su didėjančiomis išlaidomis socialinei apsaugai (pensininkų ir valstybės tarnautojų skaičius Rusijoje nuolatos didėja).
Jau 2015 m. Rusijos biudžete lėšas švietimui ir sveikatos apsaugai numatyta mažinti 15 proc.
Realus kritimas dėl bendro išlaidų lygio mažinimo, infliacijos ir kitų veiksnių greičiausiai bus apie 25–30 proc. Rusijos gyventojams reikia nusiteikti, kad per artimiausią dešimtmetį beveik visa medicina ir aukštasis mokslas taps mokami.
Socialinės išmokos šiuo metu auga kiek lėčiau nei infliacija, tačiau tokių tempų ilgai išlaikyti nepavyks – Rusijos laukia demografinės kreivės kritimas. Įvertinus vis didėjantį pensinio amžiaus asmenų skaičių, pensijų perkamoji galia sumažės 15–30 proc. Situacija primins 1975–1980 metus, kuriems būdingas sąstingis ir karinių išlaidų didėjimas. Situacija nėra kritinė nei valdžiai, nei tautai, tačiau perspektyvų nėra.
Laukia krachas
2005 m. Rusijos biudžeto išlaidos siekė 145 mlrd. dolerių. 2013 m. ši suma išaugo daugiau nei du kartus ir viršijo 370 mlrd. dolerių. Nuo 1999 m. Rusija niekada nemažino savo biudžeto išlaidų.
Jei naftos kaina imtų mažėti, situacija Rusijoje kritiška taptų labai greitai.
Jei kainą kristų iki 60 dolerių už barelį, biudžeto pajamos sumažėtų iki 260 mlrd. dolerių. Staigiai kris importas ir nuo jo mokamas PVM.
Tai dar atims 30 mlrd. dolerių. Taip Rusijos biudžetas sumažėtų 35 procentais.
Gal tai ir apmaudu „užtikrintai augančios Rusijos ekonomikos“ apologetams, bet 2006 m. Rusija naftos išgavo 10 proc. mažiau. Jos kaina buvo 60 dolerių už barelį, o Rusijos pajamos siekė 240 mlrd. dolerių. Tai parodo, jog ne iš naftos produktų pardavimo gaunamos Rusijos biudžeto pajamos per tą laiką sumažėjo 20 procentų.
Iš viso per metus Rusijoje išgaunama 525 mln. tonų naftos. Tai 11,5 proc. viso pasaulyje išgaunamo kiekio. Tiek pat išgauna JAV, dvigubai mažiau Kinija ir Iranas.
JAV galės didinti savo gavybą dėl atrastų skalūnų dujų ir vis daugiau naftos produktų eksportuos. ES jau priėmė direktyvas, įpareigojančias šalis diversifikuoti energetikos išteklių pirkimą ir mažins energijos resursų pirkimą iš Rusijos.
Iranui jau dabar švelninamos sankcijos ir yra visos galimybės, jog ateityje jos gali būti panaikintos. Tokiu atveju Iranas gavybą galėtų padidinti 30-40 proc.
Kinija per atimiausius metus gavybą gali padidinti keliais kartais. Net jei naftos produktų paklausa išliktų tokia, kokia yra šiuo metu, Rusijos dalis naftos produktų rinkoje galėtų sumažėti penktadaliu, o tai dar minus 11 proc. biudžeto pajamų.
Didžioji dalis pajamų – kariuomenei
2015 m. Rusijos biudžete gynybai numatyta 145 mlrd. dolerių. Tai 35 proc. viso dabartinio biudžeto, tačiau susiklosčius nepalankiam scenarijui, tai gali būti du trečdaliai visų valstybės išlaidų.
2005 m. Rusijos biudžeto išlaidos siekė 145 mlrd. dolerių. 2013 m. ši suma išaugo daugiau nei du kartus ir viršijo 370 mlrd. dolerių. Nuo 1999 m. Rusija niekada nemažino savo biudžeto išlaidų. Jos nuolatos augo. (Vladimiras Putinas prezidentu išrinktas buvo 2000 m., – red. past.). Karpyti biudžeto išlaidas dabartinė valdžia neturi nei valios, nei mechanizmų.
2015 m. Rusijos biudžete gynybai numatyta 145 mlrd. dolerių. Tai 35 proc. viso dabartinio biudžeto, tačiau susiklosčius nepalankiam scenarijui tai gali būti du trečdaliai visų valstybės išlaidų.
Jau dabar Rusija gynybai išleidžia daugiau nei pusę biudžeto, kuris būtų surinktas iki 60 dolerių kritus naftos kainai.
Ar nubrėžusi dabartinę politikos kryptį valdžia išlaidas kariuomenei galės sumažinti? Jeigu ne, visoms kitoms Rusijos reikmėms liks apie 110 mlrd. dolerių. Tai 20 proc. mažiau nei 2006 metais. Tada valdžios aparatui išlaikyti buvo išleidžiama 14 mlrd. dolerių. Šiuo metu – 25 mlrd. dolerių.
Įjungs rublių spausdinimo mašinas
Vien socialinėms išmokoms per metus dabar Rusija skiria 126 mlrd. dolerių. O kur dar valstybės vykdomos investicinės programos, naujų būstų statyba, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos, subsidijos žemės ūkiui bei kitos išlaidos?
Valdininkų armija dukart tikrai nesumažės, tačiau net jei valdymo išlaidos sumažėtų pusantro karto, tai vis tiek būtų 17 mlrd. dolerių. Užsienio skolos aptarnavimas, jei ji liks 2013 m. lygyje, kainuos dar 5 mlrd. dolerių. Lieka 93 mlrd. dolerių.
Vien socialinėms išmokoms per metus dabar Rusija skiria 126 mlrd. dolerių. O kur dar valstybės vykdomos investicinės programos, naujų būstų statyba, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos, subsidijos žemės ūkiui ir kitos išlaidos?
Gera naujiena Rusijos valdžiai, kad didelę dalį šių išlaidų reikia apmokėti rubliais. O rublių galima prispausdinti. Kukliais apskaičiavimais, priėmus tokį sprendimą infliacija išaugs iki 50–55 proc. per metus. Pensijos ir atlyginimai nuvertės tiek, kiek bus reikalinga biudžeto skylei užkimšti. Pagal perkamąją galią tarnautojų atlyginimai grįš į 2004–2005 m. lygį.
Valdžia bijo reformų
Esant tokiai situacijai Rusija labai greitai supras, kas yra tikrasis separatizmas, biudžetininkų demonstracijos, staigus nusikalstamumo augimas.
Skirtingai nei 2004 m., Rusija negalės tikėtis investicijų iš užsienio augimo ar naujų įmonių kūrimo bumo.
Kas norės investuoti šalyje, kuri kelia pavojų pasaulio stabilumui, kur žmonės persekiojami už laisvą nuomonę, o valdžios veiksmai neprognozuojami?
Esant tokiai situacijai Rusija labai greitai supras, kas yra tikrasis separatizmas, biudžetininkų demonstracijos, staigus nusikalstamumo augimas. Rusija turi rezervų, kuriuos galės panaudoti, tačiau sunku patikėti, jog lėšos bus nukreiptos verslui skatinti ir inovatyviai ekonomikai kurti. Juk tam reiktų pradėti nuo nepriklausomų teismų sistemos, atverti ekonomiką tarptautinėms organizacijoms, o tai kels tiesioginį pavojų dabartiniam režimui.
Priemonės senos, kaip socializmas Rusijoje: draudimas disponuoti užsienio valiuta, ribota galimybė išvykti į užsienį, progresyviniai mokesčiai, tarnybos kariuomenėje termino ilginimas, statybinių dalinių kariuomenėje atkūrimas, valstybės monopolis pelninguose versluose (nafta, alkoholis, tabakas ir kiti.).
Andrejus Movčanas yra finansų ekspertas. Baigė Maskvos valstybinį M.Lomonosovo universitetą, Finansų akademiją prie Rusijos vyriausybės, Čikagos Booth GSB universitetą. Vadovavo bendrovei „Troika dialog“, įkūrė investicinę grupę „Renesans upravlenije investicijami“, vadovavo „Renesans kredit“ bankui. 2009 sukūrė ir šiuo metu vadovauja bendrovei „Tretij Rim“. Šis jo tekstas paskelbta portale slon.u.
