2026-08-19 13:18

Po masinio duomenų nutekėjimo atsistatydino Latvijos Kelių eismo saugumo direkcijos taryba

Latvijos susisiekimo ministras Rihardas Kozlovskis trečiadienį pranešė, kad po masinio duomenų nutekėjimo Kelių eismo saugumo direkcijos (CSDD) taryba pateikė prašymą atsistatydinti.
Latvijos vėliava / Bruno Coelho / Alamy
Latvijos vėliava / Bruno Coelho / Alamy

Ministras taip pat paragino atsistatydinti visus CSDD valdybos narius.

Išvakarėse reagavimo į kibernetinius incidentus agentūra „Cert.lv“ informavo, kad Latvijoje per kibernetinę ataką prieš CSDD pavogti 1,2 mln. žmonių asmens duomenys ir maždaug 200 tūkst. juridinių asmenų duomenys.

Duomenys buvo gauti iš mokėjimų, atliktų direkcijai per pastaruosius 18 metų.

Trečiadienio rytą ministras sukvietė visą CSDD tarybą ir valdybą į susitikimą. Prieš jį taryba įteikė atsistatydinimo raštą, tačiau pokalbio metu su CSDD pareigūnais R. Kozlovskis pareiškė, kad esamomis aplinkybėmis nemato galimybės valdybai tęsti darbą, todėl paragino ir visus jos narius trauktis iš pareigų.

R. Kozlovskis inicijavo skubų vidinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir nustatyti atsakingus asmenis dėl kibernetinės atakos bei masinio duomenų nutekėjimo.

Ministras pabrėžė, kad svarbiausia užduotis šiuo metu – užtikrinti CSDD veiklos tęstinumą ir duomenų saugumą bei atkurti įstaigos reputaciją.

R. Kozlovskis taip pat pažymėjo, kad CSDD bei „Cert.lv“ privalo pateikti visuomenei aiškią informaciją, ką CSDD klientai turėtų daryti, kad apsaugotų savo duomenis.

CSDD tarybos pirmininkas Kristianas Godinas naujienų agentūrai LETA teigė, kad taryba ėmėsi visų būtinų veiksmų savo kompetencijos ribose. Jis tvirtino, kad IT sistemų saugumas jau seniai buvo padidinto dėmesio centre.

Pastarieji įvykiai Latvijoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse patvirtina, kad kibernetinių atakų mastas bei sudėtingumas auga, ir jokia įmonė ar institucija negali būti visiškai apsaugota, nepaisant įdiegtų saugumo priemonių, sakė jis.

Ministras pirmininkas Andris Kulbergas žurnalistams anksčiau sakė negalįs atmesti galimybės, jog tai galėjo būti kitos šalies surengta kibernetinė ataka prieš Latviją, nes konkretus užpuolikas dar nėra žinomas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą