Sekite 15min Google
Tekste rašoma apie ryškų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovybės pažiūrų ir vertybių sistemos pokytį bei apie keistą masinio naikinimo ginklo „sudievinimą“, kai tai daro krikščionių veikėjas.
Skiltis pavadinta „Atominė stačiatikybė: patriarchas „sudievina“ branduolinę bombą ir ragina nebijoti „apokaliptinių scenarijų“, jos autoriumi nurodytas Kirilas Ivanovas. Šiuo vardu MK svetainėje paskelbtos 386 publikacijos, tačiau autoriaus profilyje nėra nei nuotraukos, nei kitos informacijos apie jį, pastebi portalas „Agentstvo“.
Straipsnyje rašoma, kad „nė vienas iš patriarcho Kirilo pirmtakų apie ginklą, kad ir mūsų, savą, tėvynės, tačiau vis dėlto masinio naikinimo, nekalbėjo taip pakiliai ir aistringai“. Toliau pažymima, kad „jei patriarcho kalbą vertintume kaip politiko valstybės veikėjo pasisakymą, priekaištauti jai būtų visiškai neįmanoma“, tačiau „jei Bažnyčios vadovo žodį nagrinėtume teologiniu požiūriu, pateiktos koncepcijos logika šiek tiek šlubuoja“.
„Jei remtumėmės šia koncepcija, tuomet reikėtų pripažinti, kad dar didesnę malonę ir gailestingumą Viešpats parodė amerikiečiams, sukūrusiems atominę bombą ketveriais metais anksčiau nei SSRS. O jei ne kai kurie „Manhatano projekto“ dalyviai, tokie kaip, pavyzdžiui, Klausas Fuchsas, atsilikimas galėjo būti dar didesnis. Gerokai didesnis... Amerikiečių atominės bombos kūrėjai didele dalimi, o gal net būtų galima sakyti – milžiniška dalimi, buvo ir sovietinės bombos kūrėjai. Pastarosios istorija prasidėjo ne Sarove, o tolimajame Los Alamose. Ten, kur apie Serafimą Sarovietį niekas nieko nebuvo girdėjęs.“
„Oppenheimeris savo kūriniui nejautė nė menkiausios tėviškos meilės“
Skiltyje pabrėžiama, kad „bombos tėvas [„Manhatano projekto“ mokslinis vadovas Robertas Oppenheimeris] savo kūriniui nejautė nė menkiausios tėviškos meilės“.
Kaip rašoma publikacijoje, „be didelių simpatijų“ iki tam tikro laiko į „mūsų rusišką atominę bombą“ žiūrėjo ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčia.
„1986 metų vasarį Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas paskelbė laišką „Apie karą ir taiką branduoliniame amžiuje“, kuriame itin aiškiai išdėstė Bažnyčios požiūrį į šią ginkluotės rūšį ir galimą jos panaudojimą“, – rašo teksto autorius.
Laiške, be kita ko, buvo kalbama apie ydingą branduolinio atgrasymo logiką ir būtinybę „visiems laikams išvaduoti pasaulį nuo branduolinio ir kitokio masinio naikinimo ginklo“.
„Glumina tai, kad patriarchas ragina tikinčiuosius nebijoti branduolinio karo“
Tačiau, kaip rašo publikacijos autorius, „per pastaruosius dešimtmečius Bažnyčios pozicija smarkiai pasikeitė“.
„Bent jau pasikeitė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovybės pozicija. Tai pasireiškia ne tik tuo, kad sovietinė atominė bomba skelbiama Dievo stebuklu, apreikštu šaliai ir pasauliui dėl Serafimo Saroviečio maldų... Dar labiau stebina ir glumina tai, kad patriarchas ragina tikinčiuosius nebijoti branduolinio karo“, – teigiama skiltyje.
„Galbūt čia jau kalbama apie visiškai kitokią pažiūrų ir vertybių sistemą, labai nutolusią nuo sovietinio pavyzdžio Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai būdingo „supuvusio pacifizmo“. Apie atominę stačiatikybę“, – rašo publikacijos autorius.
Šis laikraštis valdžios nekritikuoja
„Moskovskij komsomolec“ yra vienas didžiausio tiražo Rusijos laikraščių, kuris valdžią kritikuoja retai, primena portalas „Agentstvo“.
Patriarchas Kirilas pamokslą, kuriame paminėjo branduolinio ginklo sukūrimą, pasakė rugpjūčio 1 dieną po liturgijos Šventosios Trejybės moterų vienuolyne Žemutinio Naugardo srityje. Pamoksle jis teigė, kad atominės bombos sukūrimas sovietų mokslininkų pastangomis „vyko, be kita ko, ir dėl mūsų šventojo bei Dievą nešiojusio tėvo Serafimo Saroviečio maldų“.
„Taip per mokslininkų, inžinierių ir čia dirbusių darbininkų triūsą mūsų šaliai buvo apreikšta Dievo malonė ir gailestingumas“, – sakė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas.
