Sekite 15min Google
Pagrindinė tūkstančių universitetų studentų, darbuotojų, profesinių sąjungų narių ir opozicijos aktyvistų demonstracija prie parlamento vyko ramiai.
Tačiau dešimtys nuo minios atsiskyrusių, daugiausia gobtuvais prisidengusių demonstrantų apmėtė policiją akmenimis ir kitais daiktais, o pareigūnai atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.
Susirėmimai truko apie valandą.
Nacionalinio saugumo ministerijos šaltiniai naujienų agentūrai AFP nurodė, kad per konfrontaciją mažiausiai 25 žmonės buvo sulaikyti ir kad aštuoni policijos pareigūnai buvo sužeisti.
„Užimkime gatves, kaip Prancūzijoje!“ – ragino vienos jaunos demonstrantės neštas plakatas, primenantis toje šalyje vykstančius masinius protestus.
Buenos Airių provincijos Matansos universiteto studentė Victoria Coronel (Viktorija Koronel) pakartojo kai kuriuos Prancūzijos moksleivių nusiskundimus, įskaitant tai, kad „sugedę daiktai netaisomi“.
„(Dėstytojai) mus palieka, nes jų atlyginimų nepakanka“, – naujienų agentūrai AFP sakė V. Coronel.
Ketvirtadienio protestas buvo penktasis dėl švietimo finansavimo krizės nuo tada, kai 2023-iųjų pabaigoje valdžią perėmė J. Milei.
Jis surengtas po kelių teismo sprendimų, įpareigojančių vyriausybę laikytis 2025 metų įstatymo, reikalaujančio skirti daugiau lėšų valstybiniams universitetams.
Saugumo ministrė Alejandra Monteoliva (Alechandra Monteoliva) apkaltino protestuotojus „noru sėti chaosą“.
„Teisė protestuoti nėra teisė smurtauti“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė ji.
Libertaras J. Milei atėjo į valdžią žadėdamas atgaivinti šlubuojančią Argentinos ekonomiką ir pažaboti sparčiai augančią infliaciją mažinant socialinės gerovės valstybę.
Jis smarkiai sumažino infliaciją iš esmės apkarpydamas viešąsias išlaidas. Ypač tai paveikė valstybines ligonines, universitetus ir pensininkus.
Prezidentas, savo įgaliojimus grindžiantis subalansuotu biudžetu, savo veto dėl su infliacija susieto išlaidų didinimo teisino tuo, kad tam finansuoti „nėra pinigų“.
Buenos Airių universiteto Nacionalinių ekonominių tyrimų centro duomenimis, viešosios išlaidos universitetams šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2023-iųjų laikotarpiu, realiai sumažėjo 41 procentu.
2025 metų universitetų finansavimo įstatyme numatytas su infliacija susietas darbo užmokesčio didinimas atgaline data nuo 2023 metų gruodžio, taip pat stipendijų studentams atkūrimas bei didesnis finansavimas universitetų veiklai.
Kongresas šį įstatymą priėmė, tačiau J. Milei jį vetavo, o vėliau šį veto parlamentas atmetė.
Vyriausybė šio įstatymo taip ir neįgyvendino, nepaisydama įvairių teismų sprendimų, įskaitant birželį priimtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriuo jai buvo nurodyta tai padaryti.
„Reikalaujame, kad jie mums sumokėtų tai, ką yra skolingi“, – AFP sakė mokytojų profesinės sąjungos „Conadu Historica“ generalinė sekretorė Francisca Staiti (Franciska Staiti).
Prezidentūros atstovas Adrianas Ravieras antradienį pareiškė, kad įstatymo galiojimas sustabdytas, kol vyriausybė imsis teisinių veiksmų.
