Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 3d. 18:30

Po Q.Soleimani nužudymo: „Iranas bandys irakiečių rankomis išvaryti amerikiečius“

JAV kariai 15min tema
ZUMAPRESS.com / JAV kariai/Asociatyvinė nuotr.

JAV nukovus svarbų Irano generolą Qasemą Soleimani, Iranas žada „žiaurų kerštą“. Profesorius Egdūnas Račius 15min teigė, kad Teheranas greičiausiai daug pajėgumų skirs Irakui, jog iš šios šalies irakiečių rankomis galėtų išvaryti amerikiečius. Pasak profesoriaus, dabar Irake prieš amerikiečių pajėgas ims kovoti šiitai – tie, kuriuos į valdžią Vašingtonas atvedė po 2003-ųjų invazijos.

Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgų vado Q.Soleimani nužudymas – „labai didelė simbolinė netektis“ Iranui, nes jis buvo svarbus valstybės veikėjas ir charizmatiška asmenybė, 15min sakė Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.

„Tai – simbolinė netektis, ir, tam tikra prasme, skaudus vieno mūšio šaltame kare su JAV pralaimėjimas“, – teigė jis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Qasemas Soleimani: įtakingas Irano generolas, tapęs JAV taikiniu

Profesorius atkreipė dėmesį, kad Islamo revoliucinės gvardijos Q.Soleimani žūtis tikrai nesusilpnins – struktūrai vadovauti jau paskirtas pavaduotojo pareigas ėjęs Esmailas Qaani.

Be to, tikina E.Račius, nepaisant Q.Soleimani įsitraukimo į Irano įtakos projektavimą Artimuosiuose Rytuose, Teheranas regione netaps mažiau įtakingas.

„JAV tai – irgi simbolinė pergalė. JAV nebuvo naivios galvodamos, kad jei nužudys šį asmenį, pasikeis Irano pozicija ar Islamo revoliucinės gvardijos veikla“, – sakė politologas.

Laimos Penekaitės nuotr. /Egdūnas Račius
Laimos Penekaitės nuotr. /Egdūnas Račius

Anot VDU profesoriaus, JAV buvo svarbu parodyti, kad jos seka Irano pareigūnus ir gali su jais susidoroti, panašiai kaip Izraelis su „Hamas“ ar „Hezbollah“ kovotojais.

„Tai – pagąsdinimas ir priminimas, kad JAV gali daug, ir net tam tikra prasme nebaudžiamos, atlikti svetimoje teritorijoje, svetimų pareigūnų atžvilgiu. JAV turbūt to nepripažintų, bet tarptautinės teisės požiūriu tai yra didžiulis iššūkis, kurį turbūt galima traktuoti kaip potencialų karinį nusikaltimą“, – tikino E.Račius.

„Politico“ korespondentė Prancūzijoje Rym Momtaz tviteryje rašo, kad svarbiausia šioje istorijoje yra ne Q.Soleimani nužudymas, o tai, jog buvo atskleistas gilus JAV žvalgybos įsiskverbimas aplink svarbiausią Irano karinį lyderį.

„Tai ilgiausiai gąsdins Irano stovyklą“, – rašo R.Momtaz.

Stiprins pajėgumus Irake

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ už Q.Soleimani nužudymą.

„Kankinystė buvo atlygis už jo nenuilstamas pajėgas visus šiuos metus“, – parašė A.Khamenei savo „Twitter“ paskyroje farsi (persų) kalba.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Qasemas Soleimani
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Qasemas Soleimani

Pasak E.Račiaus, realiausias Irano atsakas – skirti daug daugiau dėmesio ir energijos kaimyniniam Irakui, kuriame šiuo metu yra virš 5 tūkst. amerikiečių karių. Profesorius mano, kad į Iraką galėtų būti siunčiama daugybė agentų ir Revoliucinės gvardijos atstovų, apmokomi Teheranui lojalūs irakiečiai.

E.Račius: „Ar gali kilti tokia įtampa ir chaosas, kaip buvo 2005-2009 metais? Bijau (tai) prognozuoti, bet nenustebčiau, nes Iranui irakiečių aukos, matyt, nėra tokios brangios.“

„Kerštaudamas Iranas pabandys irakiečių rankomis išvaryti amerikiečius. Ar gali kilti tokia įtampa ir chaosas, kaip buvo 2005-2009 metais? Bijau (tai) prognozuoti, bet nenustebčiau, nes Iranui irakiečių aukos, matyt, nėra tokios brangios“, – sakė jis.

Profesoriaus teigimu, Irake yra daugybė khameneistine ideologija, kalbančia apie atsidavimą ir kankinystę, tikinčių žmonių, „kurie net neprašyti Irano bandys keršyti Jungtinėms Valstijoms už Iraną“. Todėl esą tokie incidentai kaip JAV ambasados Bagdade šturmas, amerikiečių karių užpuldinėjamas Irake turėtų suintensyvėti.

E.Račius tikina, kad tokiu atveju Vašingtonas turės atsakyti jau irakiečiams, todėl „įtampa gali labai išaugti“.

KAM/Ievos Budzeikaitės nuotr./JAV karys
KAM/Ievos Budzeikaitės nuotr./JAV karys

„Kalbėti apie tai, kad Iranas bandytų tiesiogiai suduoti kokius nors karinius smūgius JAV, tikrai negalima. Teheranas suvokia, kad tai būtų pragaištinga – JAV sutryptų Iraną“, – 15min sakė profesorius ir pridūrė, kad po nepavykusios intervencijos Irake ir Afganistane Vašingtonui „Irano okupacija nėra labai perspektyvi“.

Tačiau atsakomieji Irano smūgiai gali persikelti į kitas regiono šalis, pavyzdžiui, Saudo Arabiją. Pasak E.Račiaus, Teheranas galėtų imtis veiksmų prieš JAV palankius režimus.

R.Momtaz rašo, kad niekas nežino, kas vyks toliau. Esą Teherano režimas nėra savižudiškas, todėl tiesioginio JAV-Irano karo tikimybė yra maža.

R.Momtaz: „Khamenei pažadėjo atsaką, kuris turi būti pakankamai stiprus, kad jaučiantis įtampą ir visuomenės nepasitenkinimą režimas šalies viduje išsaugotų reputaciją. Tačiau jis turi būti apskaičiuotas taip, kad neišprovokuotų JAV atsako Irano viduje.“

„Khamenei pažadėjo atsaką, kuris turi būti pakankamai stiprus, kad įtampą ir visuomenės nepasitenkinimą jaučiantis režimas šalies viduje išsaugotų reputaciją. Tačiau jis turi būti apskaičiuotas taip, kad neišprovokuotų JAV atsako Irano viduje“, – rašo žurnalistė.

Pasak R.Momtaz, nenugalimumo mitas, kuriuo Iranas apsupo Q.Soleimani, buvo efektyvus verbavimo įrankis. Tačiau dabar šis mitas gali atsirūgti.

„Kaip įmanoma, kad narsiausias karys, efektyviausias JAV priešininkas buvo Jungtinių Valstijų taip tiksliai nuskintas?“, – rašo ji.

Penktadienį JAV raketos smogė prie Bagdado oro uosto buvusiai automobilių kolonai, kurioje buvo ir Q.Soleimani.

Didžiausias pralaimėtojas – Irakas

E.Račius tikina – dėl pastarųjų įvykių vienareikšmiškai labiausiai nukentės Irakas.

„Irakas – žlugusi ir visiškai disfunkcionali valstybė – galėtų vėl sugrįžti į tą chaosą, kuris buvo 2005-2009 metais“, – sakė jis.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad tuomet prieš JAV karius daugiausia kovojo Irako ir pasaulio arabai sunitai, vėliau susijungę po teroristinės grupuotės „al Qaeda“ vėliava.

E.Račius: „Žmonės, kurie prieš beveik du dešimtmečius atėjo į valdžią su JAV pagalba, dabar atsigręš prieš JAV.“

„Dabar tai būtų šiitai – ne visi Irako šiitai, bet didžioji jų dalis, tie, kurie yra lojalūs Teherano ideologijai. Žmonės, kurie prieš beveik du dešimtmečius atėjo į valdžią su JAV pagalba, dabar atsigręš prieš JAV. Jų pajėgos, bent jau neoficialios, galėtų pradėti veiksmus, kurie galėtų vesti į labai didelę įtampą“, – sakė VDU dėstytojas.

Anot E.Račiaus, „kažkur kryžkelėje“ atsidurs kurdai. Jiems gali tekti rinktis, ar likti su JAV, „kurios Sirijoje juos ką tik išdavė, ar eiti į kažkokią kitą koaliciją“.

Irako premjero pareigas laikinai einantis Adelis Abdel Mahdi amerikiečių ataką pavadino agresijos aktu ir sakė, kad ji „išprovokuos pražūtingą karą Irake“.

Singapūro universiteto Artimųjų Rytų instituto ekspertas Fanaras Haddadas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „Irano stipriausi koziriai yra Irake, ir manau, kad Irakas už tai sumokės.“

JAV vadovaujama intervencija Irake prasidėjo 2003 metais, kai koalicija į šią Artimųjų Rytų valstybę nusiuntė 177 194 karių. Tuometinis JAV prezidentas George'as Bushas ir Jungtinės Karalystės premjeras Tony Blairas tikino, kad koalicijos tikslas – sunaikinti Irako turimus masinio naikinimo ginklus ir nuversti diktatorių Saddamą Husseiną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./S.Husseinas priešinosi mėginimui jį teisti už nusikaltimus prieš savo šalies piliečius, teigdamas, kad toks teismas amerikiečių okupuotoje šalyje yra neteisėtas.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./S.Husseinas priešinosi mėginimui jį teisti už nusikaltimus prieš savo šalies piliečius, teigdamas, kad toks teismas amerikiečių okupuotoje šalyje yra neteisėtas.

Vis dėlto, vėliau paaiškėjo, kad Irakas tuo metu neturėjo masinio naikinimo ginklų. Be to, šalyje taip ir nepavyko sukurti demokratijos bei stabilumo.

Nuo invazijos Vašingtonas glaudžiai bendradarbiavo su irakiečių pareigūnais ir pajėgų vadais. Tačiau jo įtaka sumenko, palyginti su Irano, skyrusio itin daug dėmesio asmeniniams ryšiams su Irako politikais ir ginkluotomis grupuotėmis.

Q.Soleimani reguliariai lankydavosi Bagdade, kur susitikdavo su Irako aukščiausio rango pareigūnais.

Įtampa augo

JAV ir Irano santykiai blogėjo nuo pat 2018 metų, kai Vašingtonas pasitraukė iš istorinio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos. Tuomet JAV Iranui vėl ėmė taikyti skaudžias sankcijas.

2019 metus žymėjo incidentai Persijos įlankoje, kai buvo puolami tanklaiviai, numuštas JAV bepilotis lėktuvas, suduoti smūgiai svarbiems Saudo Arabijos naftos infrastruktūros objektams. Dėl šių incidentų kaltinamas Iranas atsakomybę neigia.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Protestuotojai šturmuoja JAV ambasadą Bagdade
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Protestuotojai šturmuoja JAV ambasadą Bagdade

Iranas taip pat vykdė oro smūgius prieš oro bazes Irake, kuriose dislokuoti amerikiečių kariai.

Antradienį protestuodami prieš JAV karinius smūgius prieš Irano taikinius Irake, protestuotojai įsiveržė į Jungtinių Valstijų ambasados Bagdade teritoriją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min