Sekite 15min Google
Ši bazė buvo sunaikinta per smūgį, dėl kurio JAV apkaltino Izraelį.
Šis smūgis rodo neįprastą Izraelio atsiskyrimą nuo JAV, kurios siekia remti naująją Sirijos vyriausybę.
„Izraelis ir Sirija buvo sutarę dėl status quo saugumo klausimais, o Sirija buvo arti to, kad jį pažeistų, leisdama turkų kariams dislokuotis oro bazėje netoli Alepo“, – po oficialios Izraelio tylos dienos pareiškė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) biuras.
„Izraelis ne kartą perspėjo Siriją, kad toks dislokavimas keltų grėsmę Izraelio saugumui. Sirija pasirinko ignoruoti šiuos įspėjimus“, – teigiama pranešime, kuriame tiesiogiai nebuvo pripažinta Izraelio atsakomybė.
Turkija buvo pirmoji musulmonų daugumos valstybė, pripažinusi Izraelį, ir yra JAV NATO sąjungininkė.
Tačiau Izraelis palaiko įtemptus santykius su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), kurio šaknys politiniame islame ir kuris garsiai smerkė Izraelį, ypač dėl jo niokojančio puolimo Gaza Strip.
Turkijos vyriausybė trečiadienį valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“ cituotame pranešime aštriai kritikavo Izraelio pastabas.
„Neapgalvotais Izraelio ministro pirmininko biuro kaltinimais siekiama pateisinti neteisėtus Izraelio oro smūgius, nukreiptus prieš Sirijos suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – nurodoma jame.
JAV pasiuntinys Sirijai Tomas Barrackas (Tomas Barakas) anksčiau antradienį teigė, kad patvirtinta, jog Izraelis įvykdė smūgius Abu Duhuro oro bazėje Idlibo provincijoje.
Šios atakos „yra nereikalingas eskalavimas, kuris nepadeda užtikrinti regioninio stabilumo“, socialiniame tinkle „X“ rašė T. Barrackas, prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) verslo partneris, taip pat einantis ambasadoriaus Turkijoje pareigas.
„Raginame visas šalis teikti pirmenybę logiškam dialogui, o ne tolesniems kariniams incidentams“, – pridūrė jis.
Kovos prieš Turkiją plėtra
Izraelis nuo 2024 metų gruodžio, kai islamistų pajėgos nuvertė ilgametį valdovą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą), įvykdė šimtus smūgių Sirijoje. Sirijai vadovauja buvęs džihadistas Ahmedas al Sharaa (Ahmedas Šara), besiremiantis Turkijos parama.
Izraelis taip pat pasiuntė karius į Jungtinių Tautų (JT) stebimą buferinę zoną, nuo 1974 metų skyrusią Izraelio ir Sirijos pajėgas Izraelio okupuotose Golano aukštumose, ir nuolat rengia įsiveržimus giliau į Sirijos teritoriją.
Tačiau šis smūgis įvykdytas gerokai toliau Sirijos teritorijoje nei vadinamoji saugumo zona.
Manoma, kad Izraelis siekia išnaudoti savo pranašumą istoriniam priešininkui Sirijai sunkiu metu, kai ši B. al Assado valdymo laikais buvo priėmusi Rusijos pajėgas.
Sirijos valstybinė žiniasklaida, cituodama karinį šaltinį, pranešė, kad Izraelio orlaiviai aštuoniais smūgiais taikėsi į bazės pakilimo taką, sugadindami infrastruktūrą, tačiau aukų išvengta.
Šis objektas neveikia nuo 2012 metų ir yra saugomas Sirijos gynybos ministerijos pajėgų, naujienų agentūrai AFP sakė saugumo šaltinis.
Pasak stebėsenos organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“, smūgiai buvo suduoti po „pastarosiomis dienomis įvykusio Turkijos karinės delegacijos vizito į oro uostą, siekiant jį vėl pradėti eksploatuoti“.
B. Netanyahu ir R. T. Erdogano santykiai tampa vis labiau nuodingi.
Prieš spalio rinkimus Izraelyje B. Netanyahu partijos „Likud“ stende buvo pavaizduotas Turkijos lyderis kartu su tokiais veikėjais kaip Naimas Qassemas (Naimas Kasemas), Libano „Hezbollah“ grupuotės vadovas. Iškaboje buvo giriamasi, kad musulmonų lyderiai nori B. Netanyahu pralaimėjimo.
Sirijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė „griežčiausiais įmanomais žodžiais Izraelio oro smūgius“, nukreiptus į bazę, pavadino juos „nepateisinamu agresijos aktu“ ir paragino JT Saugumo Tarybą imtis veiksmų.
Atakos įvyko tuo metu, kai Sirija „laikėsi santūriai ir dirbo siekdama įtvirtinti stabilumą bei išvengti eskalacijos“, priduriama pranešime.
Nepaisant kaimyninių šalių įtampos, Izraelis ir naujoji Sirijos valdžia surengė keletą tiesioginių derybų etapų ir sutarė sukurti žvalgybos informacijos mainų mechanizmą.
Praėjusį mėnesį Sirijos užsienio reikalų ministras Asaadas al Shaibani (Asadas Šaibanis) pareikalavo besąlygiško Izraelio pasitraukimo, įspėdamas, kad „neteisėta mūsų žemių okupacija už 1974 metų linijos yra tiesioginė grėsmė regiono saugumui“.
Tačiau praėjusią savaitę Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas (Izraelis Kacas) pareiškė, kad jo šalis planuoja išlaikyti karius Sirijoje.
JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) praėjusį mėnesį lankydamasis Damaske pareiškė, kad „Sirijos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimai yra nepriimtini ir turi liautis“, pridurdamas, kad „Golano aukštumos yra Sirijos teritorija“.
Izraelis užėmė didžiąją dalį Golano iš Sirijos per 1967 metų Arabų ir Izraelio karą, o vėliau aneksavo kontroliuojamas teritorijas, tačiau šio žingsnio nepripažįsta didžioji dalis tarptautinės bendruomenės.