Regioninis ŠBO blokas, vienijantis Rusiją, Kiniją, Indiją, Pakistaną, Iraną, keturias Vidurinės Azijos šalis ir Baltarusiją, mini 25-ąsias metines.
Atvykęs į Kirgizijos sostinę Biškeką, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, pranešė Rusijos žiniasklaida. Per šį vieną iš daugelio dvišalių susitikimų, rengiamų ŠBO viršūnių susitikimo užkulisiuose, V. Putinas patvirtino Maskvos pasirengimą padaryti bevizį režimą su Kinija nuolatiniu, sakoma pranešimuose.
V.Putinas ir Xi Jinpingas anksčiau yra pasinaudoję ŠBO viršūnių susitikimais, siekdami skatinti savo daugiapolio pasaulio viziją ir pademonstruoti vieningą frontą prieš Vakarus.
Antradienį, kai prasidės oficialios ŠBO susitikimo sesijos, V.Putinas surengs derybas su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu.
Biškeke taip pat lankosi Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas, Indijos premjeras Narendra Modi ir Pakistano lyderis Shehbazas Sharifas.
Viršūnių susitikimas vyksta praėjus puspenktų metų nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios ir praėjus pusmečiui nuo karo tarp Vašingtono ir Teherano pradžios.
Kalbėdamas po to, kai JAV ir Iranas pirmą kartą per mėnesį apsikeitė ugnimi, M.Pezeshkianas pareiškė, kad karo tęsimas neatitinka Teherano interesų.
„Mes ir toliau siekiame susitarimo ir supratimo kelio, ir manome, kad karo tęsimas neatitinka nei mūsų, nei regiono interesų“, – Indijos premjerui sakė jis.
V.Putinas, Xi Jinpingas, M.Pezeshkianas, Narendra Modi ir Shehbazas Sharifas turi dalyvauti plenarinėje sesijoje, kuriai pirmininkaus Kirgizijos lyderis Sadyras Džaparovas.
Trumpas įspėjo Maskvą ir Pekiną
Kremlius pranešė, kad V.Putinas turėtų surengti derybas su M.Pezeshkianu ir Xi Jinpingu.
Rusija ir Iranas, kurie yra tarp labiausiai sankcionuojamų valstybių pasaulyje, smarkiai sustiprino savo karinius ir ekonominius ryšius nuo to laiko, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Maskvą ir Pekiną neginkluoti Irano.
V.Putino susitikimas su M.Pezeshkianu vyks praėjus kelioms dienoms po to, kai CŽV direktorius Johnas Ratcliffe'as surengė retą vizitą į Maskvą. JAV žiniasklaida spėlioja, kad jis su Rusijos pareigūnais galėjo aptarti Ukrainos ir Irano klausimus.
Istoriškai ŠBO daugiausia dėmesio skyrė ekonominiams klausimams, tačiau pastaraisiais metais, vadovaujant Maskvai ir Pekinui, įgavo didesnį pagreitį.
Be 10 narių, organizacija dabar turi 15 „dialogo partnerių“, įskaitant Turkiją, Saudo Arabiją ir Katarą. Ji taip pat turi dvi šalis stebėtojas: Afganistaną ir Mongoliją.
ŠBO steigiamojoje deklaracijoje teigiama, kad grupė nėra „prieš kitas valstybes nukreiptas aljansas“.
Tačiau V.Putinas ir Xi Jinpingas šios organizacijos viršūnių susitikimuose ne kartą sakė prieš Vakarus nukreiptas kalbas.
Praėjusių metų susitikime V.Putinas apkaltino Vakarų šalis išprovokavus karą Ukrainoje, o Xi Jinpingas pasmerkė „bauginimo veiksmus“, turėdamas omenyje JAV ir Kinijos įtampą.
Realūs ir prekybos karai
Viršūnių susitikimas Biškeke vyksta tuo metu, kai kai kurios ŠBO narės išgyvena tikrus karus – konfliktus Ukrainoje ir Irane – arba prekybos karus, JAV įvedus muitus Kinijos ir Indijos prekėms.
Šį mėnesį JAV įvedė antrines sankcijas Irano prekybos partneriams aukso, technologijų, skaitmeninio turto, aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose, siekdama sužlugdyti Teherano ekonomiką.
Vašingtonas sankcijomis pagrasino ir Irano sąjungininkams.
Kinija, didelė Irano naftos importuotoja, reaguodama pareiškė, kad „griežtai gins“ savo interesus.
Iranas, gyvenantis su sankcijomis nuo 1979 metų revoliucijos, po kurios valdžią perėmė islamo pareigūnai, reguliariai kartoja, kad nepasiduos ekonominiam spaudimui.
Visgi M.Pezeshkianas pripažino, kad jo šalis susiduria su „ekonominiais sunkumais“.
Iranas prie bloko prisijungė tik 2023 metais.
Tarptautinių santykių ekspertas Mohammadas Hassanas Najmi naujienų agentūrai AFP teigė, kad Teheranas „tiki, jog narystė ir aktyvus dalyvavimas šiuose aljansuose gali leisti jam apeiti JAV ir Europos sankcijas“.
Tačiau konkreti grupės nauda yra abejotina, sakė jis, nes „krizės metu šie aljansai retai kada leido Iranui išspręsti savo sunkumus“.
Nors blokas teigia atstovaujantis maždaug 40 proc. pasaulio gyventojų ir 25 proc. pasaulio BVP, jis išlieka nevienalytis, o tarp jo narių esama nesutarimų.
Rusija ir Kinija varžosi dėl įtakos Vidurinėje Azijoje – ištekliais turtingame regione, kuris yra itin svarbus prekių gabenimui tarp Europos ir Azijos, o Pekino santykiai su Indija ir Pakistanu kartais būna įtempti, be to, Pakistanas taip pat yra Indijos varžovas.
Praėjusią savaitę Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad organizacija sėkmingai „atrado naują regioninio bendradarbiavimo kelią“. Pekinas, palaikomas Rusijos, nuosekliai propaguoja alternatyvios pasaulio tvarkos idėją.
Turkija taip pat siekia pasinaudoti šia platforma, kad sustiprintų savo pozicijas regione.
Daugeliui ŠBO narių šis viršūnių susitikimas bus proga parodyti, kad jie išlaiko tvirtus ryšius pasaulinėje arenoje, nepaisant prastėjančių santykių su Vakarais.
Ekspertų teigimu, tokioms šalims kaip Indija šis viršūnių susitikimas greičiausiai bus labiau susijęs su įvaizdžiu ir strateginiais signalais, o ne su apčiuopiamais rezultatais.



