„Politico“: 5 klausimai, kuriuos turi išspręsti NATO prieš galimą karą su Rusija

Nustatytas terminas dar labiau didina įtampą: Europos pareigūnai įspėja, kad iki to laiko Rusija jau gali būti pasirengusi užpulti kurią nors NATO valstybę.

Derybos parodys, kiek kiekviena šalis yra pasirengusi išleisti, kiek Europa gali nuveikti be Jungtinių Valstijų ir ar NATO kariniuose planuose reikėtų plačiau naudoti tokias technologijas kaip robotika ir dirbtinis intelektas.

„Tai bus sudėtinga“, – pripažino vienas aukšto rango NATO diplomatas, kuriam, kaip ir kitiems, buvo suteikta galimybė kalbėti anonimiškai.

„Shutterstock“/NATO karinės pratybos

„Naštos pasidalijimas, JAV, kaip suderinti ambicijų lygį su politiniais prioritetais – tai milžiniškas uždavinys“, – pridūrė jis.

Leidinio žurnalistai kalbėjosi su 15 dabartinių ir buvusių NATO pareigūnų bei diplomatų, siekdami nustatyti penkis pagrindinius klausimus, kuriuos Aljansas turi išspręsti iki tol, kol Rusija gali priimti sprendimą pradėti puolimą.

1. Ambicijų lygio nustatymas

Svarbiausias klausimas – nustatyti, kokį kariuomenės dydį ir karinius pajėgumus sąjungininkai yra pasirengę skirti. NATO šią sąvoką vadina „ambicijų lygiu“.

Be to, sąjungininkams teks nuspręsti, kaip užtikrinti įprastinių ginklų ir pajėgų – pavyzdžiui, sausumos pajėgų ar aviacijos – užtikrinimą branduolinį ginklą turinčioms šalims, tokioms kaip Jungtinė Karalystė ir JAV.

Istoriškai NATO sąjungininkai susitarė, kad be pajėgų, reikalingų didelėms operacijoms, jie turėtų turėti 18 atsarginių brigadų – kiekviena iš jų sudaro apie 5000 karių – mažesnėms krizių valdymo misijoms už Aljanso teritorijos ribų, pavyzdžiui, Afganistane ar Kosove.

Tačiau JAV spaudimas perduoti daugiau atsakomybės už saugumą Europos sąjungininkams – vadinamasis „NATO 3.0“ – gali priversti sąjungininkus sumažinti ar net panaikinti reikalavimus dėl bet kokių mažesnių operacijų.

„Shutterstock“ nuotr./Karinės pratybos Lenkijoje

2. JAV spragų užlopymas

Baiminamasi, kad Jungtinės Valstijos gali atšaukti Europai kritiškai svarbių išteklių, tokių kaip sunkieji transporto lėktuvai, atšaukimą. Vašingtono siekis apriboti savo karinį buvimą Europoje privers sąjungininkus skubiai ieškoti būdų, kaip kompensuoti atsiradusias spragas.

„Dar visai neseniai NATO logika buvo tokia: jūs apskaičiuojate, ko reikia Aljansui, o jei ko nors trūksta – JAV tiesiog užpildo tas spragas. Dabar viskas kitaip“, – pažymėjo NATO pareigūnas Camille'as Grandas.

Vienas iš problemos sprendimo būdų – pereiti nuo reikalavimų turėti konkrečių ginklų rūšių prie tam tikrų operatyvinių užduočių nustatymo valstybėms narėms (pavyzdžiui, Rusijos vadaviečių sunaikinimas). Tokia strategija užtikrintų didesnį lankstumą Europos sąjungininkams, kurie neturi galimybės naudotis amerikietiškomis ginkluotės sistemomis, pavyzdžiui, sparnuotosiomis raketomis „Tomahawk“.

Vida Press/„Tomahawk“

3. Regioniniai nesutarimai

Po 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Aljanso dėmesys persikėlė į rytus, o per pastaruosius metus – ir į šiaurę, Grenlandijos link.

Tačiau kai kurie sąjungininkai norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama NATO pietiniam ir pietrytiniam sparnui. Tarp problemų – Rusijos samdinių buvimas Libijoje, rizika, kad migracija bus panaudota kaip ginklas, didėjantis povandeninių laivų aktyvumas, taip pat dronų atakos prieš laivus Juodojoje jūroje.

„Šiaurės krypties yra per daug, – pasiskundė kitas NATO diplomatas. – Turėtume pergalvoti šią strategiją.“

4. Daugiau dronų ar daugiau tankų?

Dronų sistemų dominavimas fronto linijoje Ukrainoje, tikėtina, išprovokuos diskusiją apie tai, kaip rasti pusiausvyrą tarp dronų potencialo plėtros ir tolesnio tradicinės karinės technikos – tankų ir artilerijos – parko didinimo, rašo „Politico“.

Pasak C.Grando, diskusiją kursto ir sunkumai, su kuriais susiduria Europos šalys, ieškodamos žmonių: „Vienas iš veiksnių, skatinančių visus plačiau naudoti dronų sistemas, yra vyresnė visuomenė ir, kaip pasekmė, personalo trūkumas.“

Be to, šalys turės rasti būdą, kaip neatsilikti nuo Rusijos technologinių naujovių srityje, tuo pačiu neišeikvojant nacionalinių gynybos biudžetų.

Pierre'as Vandier, NATO vyriausiasis sąjungininkų transformacijos vadas ir Aljanso ateities karo veiksmų vadovas pažymėjo, kad Rusija per metus pagamina 9 mln. dronų. Toks skaičius reikalauja iš Aljanso „gana radikalių pastangų“. Jis pasiūlė, kad viena iš išeičių galėtų būti prenumeratos tipo modelis, skirtas techninės įrangos atnaujinimams, siekiant užkirsti kelią ginklų sistemų virtimą atgyvena.

Karinės pratybos Latvijoje / dpa/picture-alliance

Jungtinė Karalystė šiais metais paskelbė apie „hibridinį laivyną“, kurio pagrindą sudaro autonominiai laivai, tokie kaip 93 tipo nepilotuojami povandeniniai aparatai. Prancūzija dronams ir atakos dronų tipo ginkluotei skyrė maždaug 8,4 mlrd. eurų, o Vokietija kitais metais ketina įkurti savo pirmąjį specializuotą dronų pulką.

5. Pamokos iš Ukrainos

Dauguma NATO sąjungininkų pripažįsta, kad Ukraina prisideda prie jų saugumo dėl savo gausios ir kovose užgrūdintos kariuomenės, taip pat dėl sparčios technologinės plėtros tokiose srityse kaip oro, jūrų ir sausumos dronai, priešlėktuvinės gynybos sistemos, raketiniai ginklai ir pažangi mūšio lauko valdymo sistema „Delta“.

Atsižvelgdamos į tai, kai kurios šalys ragina užmegzti glaudesnį karinį ir pramoninį bendradarbiavimą su Kyjivu. Tuo tarpu kitos elgiasi atsargiai, nurodydamos, kad karas Ukrainoje iš esmės skiriasi nuo NATO doktrinos, kuri remiasi sparčiais manevriniais karo veiksmais, oro erdvės dominavimo užtikrinimu ir didelio tikslumo smūgių iš didelio atstumo sudavimu.

„Iš šio konflikto galima išmokti milžiniškų pamokų, kurias privalome įsisavinti, – anksčiau šį mėnesį Europos Parlamente pareiškė aukščiausio rango NATO vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas. – Tačiau mes nenorime kariauti tokio karo.“