Kaip rašo portalas „Politico“, kadangi D.Trumpo operacija prieš Iraną yra Pentagono ir Baltųjų rūmų prioritetas, Europos pareigūnai baiminasi, jog jis gali prarasti susidomėjimą Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimu.
„Pasekmės, jei Jungtinės Valstijos bus įtrauktos į užsitęsusį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, gali būti dar rimtesnės nei politinės: Ukraina gali netekti amerikietiškų ginklų, reikalingų kasdieniams Rusijos raketų smūgiams atremti, nes amerikiečių kariai juos dideliais kiekiais naudotų prieš Iraną“, – pažymi laikraštis.
D.Trumpas paskelbė, kad karas prieš Iraną gali trukti apie keturias savaites, tačiau pažymėjo esąs pasirengęs tam, jog jis gali užsitęsti. Kai kurie analitikai perspėjo, kad konfliktas gali išaugti į platesnio masto karą, iš kurio Jungtinėms Valstijoms bus sunku pasitraukti.
Edas Arnoldas iš Londone veikiančio gynybos analitinio centro „Royal United Services Institute“ svarstė: „Kaip priversti Trumpą laikytis aiškios politikos ar atnaujinti pastangas suvaržyti rusus Ukrainoje, kai jis ką tik atvėrė dar vieną frontą potencialiame kare? Lygiai taip pat, jei į regioną bus siunčiama daug ginkluotės ir įrangos, atsargų sandėlyje tiesiog nebeliks.“
Kas nutiks Ukrainai
Portalas pastebėjo, kad dar prieš JAV oro smūgių Iranui pradžią Vašingtono pareigūnai reiškė nuogąstavimus, jog toks konfliktas gali išsekinti amerikietiškų ginklų atsargas ir padaryti Jungtines Valstijas labiau pažeidžiamas.
Kaip pastebėjo „Politico“, šis argumentas skambės vis garsiau ir gali paskatinti Baltuosius rūmus teikti prioritetą savo atsargų papildymui, o ne raketų pardavimui Ukrainai, įspėjo aukšto rango vienos Europos vyriausybės pareigūnas.
„Buvo sunaudota daug ginklų, įskaitant priešraketines ir kitas raketas. JAV turi papildyti atsargas, o tai reiškia, kad Europa ar Ukraina galės įsigyti mažiau ginklų“, – sakė jis.
Europos šalių vyriausybės taip pat neturi parengtų oro gynybos sistemų atsargų ir teikia prioritetą savo pajėgumų stiprinimui, siekdamos tapti labiau savarankiškos bei daugiau prisidėti prie Ukrainos stiprinimo. Tačiau, kaip pažymi leidinys, šios pastangos užtruks ne vienerius metus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dar „per anksti“ spręsti, ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose paveiks ginklų tiekimą Ukrainai.
Derybos tęsiasi
Formaliai D.Trumpas tebėra įsipareigojęs ieškoti sprendimo Rusijos ir Ukrainos karui užbaigti. Jo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris tęsia derybas su Ukraina ir Rusija.
Tačiau pats D.Trumpas jau yra perspėjęs, kad vieną dieną gali pritrūkti kantrybės ir jis gali „pasitraukti“ iš bandymų padėti pasiekti taiką. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, regis, to laukia ir neskuba sudaryti taikos susitarimo.
Ilgalaikė strategija, remiama sąjungininkų, įskaitant Kiniją, Šiaurės Korėją ir Iraną, tam tikra prasme padėjo V.Putinui. Tuo metu į Baltuosius rūmus sugrįžęs D.Trumpas nutraukė finansavimą Ukrainai ir laikinai sustabdė dalijimąsi žvalgybos informacija.
„Bus sunku išlaikyti reikiamą lygį. Dar prieš karą su Iranu amerikiečiai rodė mažesnį susidomėjimą ir prarado kantrybę Ukrainos atžvilgiu“, – situaciją komentavo Europos diplomatas.
Jo teigimu, D.Trumpas gali prarasti dėmesį taikos deryboms, tačiau jis pridūrė: „O kur jos apskritai judėjo?“
Pirmosios pasekmės Ukrainai
Pirmosios apčiuopiamos Irano krizės pasekmės Ukrainai jau juntamos – kalbant apie šalies paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje. Šią savaitę Kipre Europos Sąjunga turėjo pateikti Ukrainai išsamią informaciją apie žingsnius, kuriuos ji turi atlikti narystės kelyje.
Tačiau po to, kai Irano dronas smogė britų oro bazei Kipre, susitikimas buvo atidėtas.
„Šis vėlavimas buvo dar vienas nusivylimas Kyjivui, nes 2025 metų pabaigoje ES nesugebėjo susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos finansavimui, o vėliau taip ir neužbaigė itin reikalingos 90 mlrd. eurų paskolos, kuri buvo pažadėta vietoj to, svarstymo. Be skubaus naujo finansavimo Ukraina jau kitą mėnesį susidurs su biudžeto deficitu“, – rašo portalas.
Europos Sąjunga planuoja atidėti susitikimą ir kuo greičiau perduoti Ukrainai likusius dokumentus, reikalingus stojimo deryboms, teigė su šiais planais susipažinęs Europos diplomatas:
„Svarbu neprarasti pagreičio. Nenorime, kad situacija Artimuosiuose Rytuose tam turėtų įtakos“, – teigė jis.
