Ukrainiečiai Kijeve apie V.Putino vizitą Mariupolyje: jis turėjo mirti vos tik įkėlęs koją į Mariupolį

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Jei Ukraina pralaimės karą su Rusija, Lenkija bus priversta įsitraukti į konfliktą.

Tai pareiškė Lenkijos ambasadorius Prancūzijoje Janas Emerikas Rožiševskis televizijos kanalo LCI eteryje, komentuodamas sprendimą perduoti Ukrainai naikintuvus. Pasak jo, Varšuva neturės kito pasirinkimo.

„Todėl arba Ukraina šiandien apgins savo nepriklausomybę, arba, jei to nepadarys, mes būsime priversti įsitraukti į šį konfliktą, nes mūsų vertybėms, kurios yra mūsų civilizacijos pagrindas, kyla grėsmė, todėl neturėsime kito pasirinkimo“, – sakė J.E.Rošiševskis.

Žinomas Rusijos politologas Anatolijus Nesmianas paaiškino, kad tai yra tiesioginė grėsmė Kremliui. Be to, pati Lenkija nustatys, kas tiksliai laikoma pralaimėjimu, nes tai gana miglota formuluotė.

„Apskritai Lenkija savarankiškai nustatys, kada tiksliai bus pralaimėta Ukrainai, ir savarankiškai bus pasirengusi įsitraukti į karo veiksmus atskirai nuo NATO.

NATO, beje, šiuo atveju netaikys savo įstatų nuostatų dėl organizacijos nario apsaugos, nes akivaizdu, kad lenkai veiks ne jos teritorijoje, todėl tiesioginės grėsmės pačiai Lenkijai nėra. Tačiau jei taip nutiks, situacija bus kitokia“, – sakė jis.

Pasak politologo, tai gana stipri grėsmė, nes tokiu atveju Kaliningradas bus labai pažeidžiamas.

„Mūsų didysis strategas (V. Putinas – UNIAN) jau spėjo beveik priimti Suomiją į NATO, todėl galimybė Baltijos laivynui vykti gelbėti Kaliningrado labai problematiška. Todėl Lenkijos ginkluotųjų pajėgų įvedimą į Ukrainos teritoriją palaikys dvi grėsmės – jei bus bandoma tiesiogiai grasinti Lenkijai, ji turės asimetrinio atsako Kaliningradui galimybę, o jei bus suduotas bent vienas smūgis Lenkijos teritorijai, visa NATO bus priversta pasivyti įvykius“, – apibendrino Nesmianas.

Netikėtą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į okupuotą Mariupolio miestą pietryčių Ukrainoje Ukrainos pareigūnai sutiko su kartėliu, prilygindami šią kelionę nusikaltėliui, grįžtančiam į nusikaltimo vietą.

Sekmadienį CNN paprašė kelių Kijevo gyventojų išsakyti savo nuomonę apie šį vizitą.

25 metų Romanas Kovalas, chirurgijos stažuotojas:

„Manau, kad jis bijo atvykti į Ukrainos teritoriją. Jis negali elgtis taip, kaip mūsų žmonės. Jis negali daryti taip, kaip mūsų prezidentas Zelenskis. Jis neturi paramos“, – sakė R.Kovalas.

„Jis mus tik pykdo. Mano reakcija yra kuo neigiamesnė“, – tęsė jis.

„Manau, kad tai tik PR. PR, kad parodytų, jog jie stovi kažkokioje

pozicijoje, bet iš tikrųjų jie yra niekas, ir jie yra silpni. Mes laimėsime. Pergalė tikrai bus mūsų“.

R.Kovalas išreiškė skepticizmą, kad V.Putinas apskritai apsilankė, sakydamas, kad, jo manymu, tai tik propaganda.

Kas žinoma? Sekmadienį Kremlius paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota V.Putino kelionė po teritoriją tamsiu paros metu. Dalį kelionės Maskva apibūdino kaip „spontanišką“. Neaišku, kada tiksliai įvyko vizitas, tačiau šeštadienį V.Putinas taip pat buvo aneksuotame Kryme.

Olha Kramčaninova, 48 metų smulkaus verslo savininkė:

„Būtų geriau, jei mūsų kariuomenė subombarduotų tą vietą, kur buvo V.Putinas“, – sakė O.Kramčaninova.

„Putinas ten atvyksta tam, kad visi galvotų, jog ši žemė yra jo“, – sakė Kramčaninova. „Ir aš visai nesuprantu, kaip jis atvyko į Mariupolį. Vaikščioti ant žmonių, kuriuos jis ten nužudė, kraujo ir kaulų? Manau, kad jis turėjo mirti vos tik įkėlęs koją į Mariupolį“.

Jefrosinija, 72 m., pensininkė:

„Turiu tik vieną norą – kad Putinas kuo greičiau numirtų“, – sakė pensininkė, prašiusi vadintis tik šeimos vardu Jefrosinija.

„Jo vizitas yra tiesiog juokingas. Tai kažkoks apgailėtinas bandymas. Tai cirkas“, – tęsė ji.

Jefrosinija pakartojo kitų ukrainiečių sekmadienį išsakytą nuomonę, kad pranešimai apie V. Putino kelionę yra propaganda ir kad jis galbūt iš tikrųjų nesilankė mieste.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas savo toksiškumu jau taip visiems nusibodo, kad Kremlius pradėjo ieškoti jam pakaitalo. Tačiau Rusijos Federacijos lyderis į šias paieškas nekviečiamas.

Apie tai per visos Ukrainos teletiltą pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, kurį cituoja UNIAN.

Anksčiau istorikas pažymėjo, kad V.Putinas tiesiog „išprotėjo“ po Rusijos kariuomenės pralaimėjimo Chersono srities dešiniajame krante.

Pasak jo, V.Putinas jau yra vos pakenčiamas ne tik pasaulyje, bet ir pačioje Rusijos Federacijoje – jis tapo pernelyg toksiška politine figūra.

„Ratas aplink Putiną taip pat siaurėja, jis tampa vis toksiškesnis, ir, žinoma, tiek išoriniam pasauliui, tiek viduje“, – sakoma jo pranešime. 

Kremlius dabar supranta, kad Rusijos perspektyvos „išnyko“ dėl Putino režimo geopolitinės katastrofos, sakė V.Jusovas. 

GUR taip pat teigiama, kad Kremlius aktyviai ieško pamainos V.Putinui be paties V.Putino. 

„Ir taip jau kalbama apie įpėdinio paieškas, o jo ieško jau nebe Putinas“, – sako V.Jusovas.

UNIAN primena, kad Rusijos Federacijos lyderis Vladimiras Putinas savo „toksiškumą“ pademonstravo dar prieš pilnavertę invaziją į Ukrainą. Tačiau tada šis posakis buvo siejamas su juo tiesiogine šio žodžio prasme.

Visų pirma, dar 2021 m. Rusijos Federacijos opozicinės jėgos suteikė jam pravardę „nuodytojas“ dėl jo polinkio šalinti politinius konkurentus naudojant nuodus.

Šiame kontekste buvo minimi ir buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos bei Rusijos politiko Aleksandro Litvinenkos apnuodijimo atvejai, minima Atlanto tarybos straipsnyje. 

Jau kovo mėn. tapo žinoma, kad FSB žvalgybos tarnyba galėjo būti susijusi su Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo, kuris prisiėmė „per didelius“ įgaliojimus, nunuodijimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsakė į klausimą, kodėl 2014 m., kai Maskvos remiami separatistai okupavo dalį Donbaso, o Rusija, panaudojusi nekonvencines pajėgas, atplėšė nuo Ukrainos Krymą, nepradėjo plataus masto karo Ukrainoje.

Kalbėdamas propagandinės televizijos „Rossija 1“ eteryje V.Putinas teigė, kad tuomet šalies kariuomenė nebuvo pasirengusi didesniems veiksmams nei Krymo okupacija.

„Mes vadovavomės prielaida, kad visus klausimus galėsime išspręsti absoliučiai taikiomis priemonėmis...

... Antra, tai taip pat reiškia mūsų pasirengimą kai kuriems rimtesniems veiksmams nei vadinamojo „Krymo pavasario“ veiksmai“, – sakė jis.

V.Putinas išskyrė keletą veiksnių, padėjusių jam apsispręsti dėl visapusiškos invazijos 2022 m., o ne anksčiau. Anot jo, tai „rekordinis derlius, kruopštus darbas importo pakeitimo srityje ir patobulinta finansų sistema“ ir tai, kad Rusija „2014 m. neturėjo hipergarsinių ginklų“.

Rusijos okupantai vėl įvykdė karo nusikaltimą prieš civilius Ukrainos gyventojus ir Zaporižios srityje smogė gyvenamajam pastatui, rašo UNIAN. 

Apie tai pranešė Zaporižios srities karinės administracijos spaudos tarnyba „Telegram“. Jau patvirtinta, kad žuvo trys žmonės, dar du ukrainiečiai buvo sužeisti. 

„Šiandien priešas ciniškai atakavo gyvenamąjį namą Vasiljevskio rajone. Kamenskoje rusų „Grad“ pareikalavo trijų žmonių gyvybių. Dar du buvo sužeisti. Jiems teikiama pagalba“, – sakoma pranešime.

Agentūra „Ukrinform“ praneša, kad per pastarąją parą gauta 10 pranešimų apie Rusijos vykdomą gyvenamųjų namų ir infrastruktūros objektų apšaudymą.

Vladimiro Putino vizitas Mariupolyje skirtas parodyti Rusijos žmonėms, kad prezidentas vis dar vadovauja, savo analizėje rašo CNN žurnalistė Clare Sebastian.

V.Putino vizitas Mariupolyje vyksta beveik po dešimties mėnesių nuo tos dienos, kai Rusijos kariai pareiškė „išvadavę“ Mariupolio plieno gamyklą „Azovstal“ – paskutinę Ukrainos pajėgų atramą po kruvinos apgulties, nuniokojusios didelę miesto dalį. 

Ir vis dėlto kyla klausimas, kodėl V.Putinas taip ilgai laukė, kad atliktų tai, kas tam tikrais atžvilgiais yra akivaizdžios „reklaminės pratybos“. 

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas apsilankė Rusijos okupuotame Mariupolyje

Mariupolis tebėra didžiausias Rusijos prizas šiame kare – vis dar vienintelis didelis miestas, kurį ji užėmė ir kurį jai pavyko išlaikyti (lapkričio mėn. ji buvo priversta trauktis iš Chersono). 

Tai gali būti susiję ir su saugumo sumetimais. Anksčiau šį mėnesį V.Putinas atšaukė vizitą į tankų gamyklą Rusijos pietuose, kai Rusijos saugumo pareigūnai pareiškė, kad nedidelė Ukrainos ginkluota grupė kirto sieną ir nužudė du civilius. 

Taip pat gali būti, kad dėl miesto sugriovimo masto prireikė kiek laiko, kol buvo pakankamai atstatyta miesto infrastruktūra, kad būtų galima sukurti priimtiną foną nuotraukoms. Visa paskelbta V.Putino vizito filmuota medžiaga nufilmuota jau sutemus.

Tačiau jei šis iš anksto nepraneštas vizitas buvo rengiamas prieš Tarptautiniam baudžiamajam teismui išduodant arešto orderį pačiam V.Putinui, tai galėjo sutvirtinti jo apsisprendimą. 

Šis vizitas suteikia mažos rizikos galimybę parodyti pasauliui, kad jis nesėdi užsidaręs Kremliuje, ir parodyti Rusijos žmonėms, kad jis yra atsakingas, pakankamai jaunatviškas ir energingas, kad galėtų pats važinėti po miestą, ir daug dėmesio skiria neteisėtai okupuotų Ukrainos teritorijų atstatymui ir integravimui į Rusijos sudėtį.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė naujausią karo aukų skaičių, praneša „The Guardian“.

Ukrainos kariuomenė teigia, kad nuo karo pradžios žuvo 164 910 Rusijos karių. Iš jų 710 žuvo per 24 valandas iki sekmadienio ryto.

Ukraina taip pat praneša nuo šeštadienio sunaikinę aštuonias Rusijos artilerijos sistemas.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas sekmadienį pasmerkė netikėtą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Mariupolio uostamiestį, kurį pernai užėmė Maskvos pajėgos.

V.Putino vizitas Mariupolyje

+2

„Nusikaltėlis visada sugrįžta į nusikaltimo vietą... Tūkstančių Mariupolio šeimų žudikas atvyko pasigrožėti miesto griuvėsiais ir kapais. Cinizmas ir gailesčio stoka“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė M.Podoliakas.

Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad netikėtas prezidento Vladimiro Putino vizitas į Mariupolio uostamiestį, kuris pernai pateko į Rusijos kontrolę, įvyko naktį, „kaip ir dera vagiui“.

„Kaip ir dera vagiui, V.Putinas, prisidengęs naktimi, apsilankė Ukrainos Mariupolyje. Pirma, taip yra saugiau. Be to, tamsa leidžia jam išryškinti tai, ką jis nori parodyti, ir saugo jo kariuomenės visiškai sugriautą miestą ir kelis likusius gyvus jo gyventojus nuo smalsių akių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė ministerija.

Ukrainos kariškiai mano, kad dabar rusai „iš inercijos“ puola Bachmutą, tačiau užimti miesto jiems nepavyks, rašo UNIAN.

Rusijos kariai „iš inercijos“ toliau puola Bachmutą, tačiau taktiškai šį mūšį jie jau pralaimėjo. Tai teletilto eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų pajėgų grupės pranešėjas Serhijus Čerevatis.

„Dabar iš tikrųjų jie taktiškai nepajėgūs užbaigti Ukrainos regioninio centro Bachmuto užėmimo operacijos. Taip, vyksta labai aktyvūs mūšiai, jie iš inercijos vis dar tęsia kelias dešimtis atakų, tačiau patiria didžiulius nuostolius“, – sakė pašnekovas.

S.Čerevatis pabrėžė, kad dabartiniai rusų veiksmai šia kryptimi nebeprilygsta strateginei puolamajai operacijai.

Europoje labai trūksta sprogstamųjų medžiagų, o tai labai riboja Europos ginklų gamintojų galimybes per ateinančius trejus metus gaminti šaudmenis Ukrainai. Apie tai rašo „Financial Times“ .

Ribotos šaudmenų, plastikinių sprogmenų ir trotilo atsargos neleidžia Europos karinei pramonei greitai įvykdyti ES užsakymų Ukrainai, kad ir kiek Europos vyriausybės būtų pasirengusios išleisti, teigia pareigūnai ir ginklų bendrovės.

„Labai sunku per trumpą laiką padidinti artilerijos šaudmenų, ypač sunkiųjų, didelio kalibro, gamybą“, – sakė Čekijos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos pirmininkas Jiri Hynekas.

Gynybos pramonės pareigūnai sako, kad sprogmenų atsargos Europoje yra ribotos.

„Neįmanoma per trumpą laiką padidinti nitroceliuliozės [gamybos] ... Europoje nėra didelių mums reikalingų žaliavų gamintojų. Norint padidinti šaunamųjų ginklų miltelių gamybą, reikės tikriausiai trejų metų“, – sakė J.Hynekas, turėdamas omenyje pagrindinę šaunamųjų ginklų miltelių sudedamąją dalį.

Šauliai sako, kad dabar sprogmenų gamybą įmanoma padidinti tik tuo atveju, jei dideli kiekiai žaliavų bus importuojami iš kitų regionų – Indijos, Korėjos ir kitų šalių.

Kremlius sekmadienį pareiškė, kad prezidento Vladimiro Putino kelionė į Mariupolį Ukrainoje buvo „spontaniška“ po savaitgalį įvykusio netikėto vizito į apgultą uostamiestį.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas apsilankė Rusijos okupuotame Mariupolyje

„Viskas buvo labai spontaniška“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas apie pirmąją V. Putino kelionę į šį miestą nuo konflikto pradžios praėjusiais metais. Jis pridūrė, kad „judėjimas po miestą taip pat nebuvo planuotas“, kaip ir jo susitikimas su vietos gyventojais.

Iš miesto pasitraukusi Ukrainos Mariupolio miesto taryba sekmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į šį apgriautą uostamiestį, kuris po ilgos apgulties pernai pateko Maskvos kontrolėn.

„Tarptautinis nusikaltėlis V.Putinas apsilankė okupuotame Mariupolyje. Jis stebėjo „miesto atstatymą“... naktį. Tikriausiai tam, kad dienos šviesoje nematytų savo „išvadavimo“ nužudyto miesto“, – savo platformos „Telegram“ paskyroje pranešė miesto taryba.

Palydovinės nuotraukos: Mariupolyje sugriauti ištisi rajonai

Rusijos valstybinė žiniasklaida praneša, kad Vladimiras Putinas sekmadienį apsilankė vadavietėje pietiniame Rusijos mieste Rostove prie Dono, rašo „The Guardian“.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS nurodė, kad V.Putinas dalyvavo susitikime Rusijos mieste esančiame kariniame vadovavimo ir kontrolės poste.

Tai įvyko po to, kai kovo 18 d. V.Putinas sraigtasparniu atskrido į Rusijos okupuotą Mariupolį ir apsilankė Rusijos okupuotame Kryme.

Karo tyrimų institutas nerado jokių vaizdinių įrodymų, patvirtinančių Rusijos okupantų teiginius apie daugelio objektų užėmimą Bachmute, rašo UNIAN.

Analitikai nurodo, kad okupantai greičiausiai sutelks dėmesį į puolamąsias operacijas šiaurinėje miesto dalyje, kuri minima ir Generalinio štabo suvestinėje.

Rusai taip pat teigė, kad metalo apdirbimo gamyklos AZOM teritorijoje tęsiama valymo operacija. Tačiau analitikai nerado jokio to patvirtinimo.

Ekspertai nerado ir įrodymų Jevgenijaus Prigožino žodžiams, kad "Wagner" kariai neva jau yra už 600–700 metrų nuo Bachmuto administracinio centro ir vakariniame Bachmuto upės krante.

Taip pat netiesa, kad Rusija neva užėmė 70 proc. Bachmuto. Analitikų teigimu, kovo 8 d. Rusijos Federacija užėmė 50 % Bachmuto ir nuo to laiko Rusijos pajėgos smarkiai nepasistūmėjo į priekį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė Mariupolio mieste, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, praėjus beveik metams po to, kai Maskva pareiškė užėmusi šį strateginį uostamiestį.

Tai pirmoji Rusijos vadovo kelionė į Donbaso regioną nuo konflikto Ukrainoje pradžios praėjusių metų vasarį.

V.Putinas sraigtasparniu atskrido į Mariupolį ir automobiliu apvažiavo miestą, pranešė naujienų agentūra TASS, cituodama Kremlių.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Apie V.Putino vizitą į Mariupolį paskelbta po to, kai šeštadienį jis netikėtai nuvyko į Krymą paminėti devintųjų pusiasalio aneksijos metinių.

Mariupolyje jis lankėsi įvairiose vietose, kalbėjosi su gyventojais ir buvo supažindintas su miesto atstatymo darbų ataskaita, praneša valstybinė žiniasklaida.

Praėjusių metų puolimo pradžioje Rusija prieš Mariupolį pradėjo plataus masto kampaniją ir sunaikino plieno gamyklą „Azovstal“, kuri buvo paskutinė Ukrainos pajėgų atrama mieste.

Rusijos valstybinė televizija rodė, kaip jis lankosi Juodosios jūros uostamiestyje Sevastopolyje, lydimas Maskvos paskirto vietos gubernatoriaus Michailo Razvožajevo.

Per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ M. Razvožajevas sakė, kad V. Putinas vaizdo ryšiu turėjo dalyvauti vaikų meno mokyklos atidaryme.

„Bet Vladimiras Vladimirovičius atvyko asmeniškai. Pats. Už vairo. Nes tokią istorinę dieną prezidentas visada yra su Sevastopoliu ir Sevastopolio žmonėmis“, – teigė jis.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais po referendumo, kurio Kyjivas ir tarptautinė bendruomenė nepripažino.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausio mėnesį kalbėdamas Šveicarijoje vykusiame Pasaulio ekonomikos forume sakė, kad siekia susigrąžinti Krymą, nors Maskva atsisako įtraukti jį į galimas taikos derybas.

Per ateinančius kelis mėnesius NATO planuoja paspartinti pastangas kaupti įrangą rytiniame aljanso pakraštyje ir planuoja ten dislokuoti dešimtis tūkstančių karių. Jie galės ateiti į pagalbą sąjungininkams per kuo trumpesnį laiką.

Pasak „Politico“, tokio žingsnio tikslas – sustabdyti Rusiją nuo karo išplėtimo už Ukrainos ribų. Tačiau, kad jį įgyvendintų, NATO turi įtikinti atskiras šalis suteikti įvairių elementų: karių, mokymų, geresnės infrastruktūros, taip pat daug brangių ginklų, įrangos ir amunicijos.

Pažymima, kad, atsižvelgiant į kai kuriose šalyse kilusį susirūpinimą dėl jų pačių ginklų atsargų kiekio, taip pat į tai, kad Ukrainai skubiai reikia daug šovinių, kyla rizika, kad ne visos NATO sąjungininkės prisidės prie naujų aljanso planų stiprinti Rytų regioną.

Leidinyje pabrėžiama, kad su šiuo iššūkiu NATO yra susidūrusi ir anksčiau. Ekspertai baiminasi, kad tai gali tapti nuolatine Aljanso problema, nes Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau antrus metus. Nors JAV ir ES planuoja įsigyti daugiau ginklų, ginkluotės papildymo procesas neišvengiamai užtruks.

„Tai gali sutrukdyti NATO siekiams. Šį pavasarį kariuomenių vadai pristatys atnaujintus regioninės gynybos planus, kurie turėtų padėti permąstyti, kaip aljansas apsaugos savo 1 mlrd. piliečių. Skaičiai bus dideli, o pareigūnai kelia idėją, kad naujam modeliui užsitarnauti reikės iki 300 000 NATO karių. Tai reiškia daug koordinavimo ir įtikinėjimo“, – rašoma straipsnyje.

Daugiau skaitykite čia.