Kanclerio populiarumui krentant, Kremlius akivaizdžiai suintensyvino pastangas paspartinti jo nuvertimą ir sustiprinti augančias prorusiškas Vokietijos kraštutinės dešinės jėgas.
Nors V.Putinas jau seniai siekė pakenkti F.Merzui, vykdydamas įtakos kampanijas ir hibridines atakas, retai kada aplinkybės buvo tokios palankios Maskvai, pastebima straipsnyje.
Skelbiama, kad Vokietijos ekonomika patiria recesiją, jos centro dešinioji koalicija yra susilpnėjusi, o kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmauja nacionalinėse apklausose prieš dvejus žemių rinkimus Rytų Vokietijoje.
Tikimasi, kad partija ten pasieks istorinę pergalę ir pirmą kartą nuo įsikūrimo pateks į vyriausybę.
„Rusija Europoje ieško partnerių, kuriuos galėtų panaudoti savo tikslams, ir, savaime suprantama, siekia, kad AfD artimiausiu metu ateitų į valdžią – tiek per žemių rinkimus, tiek galiausiai per kitus federalinius rinkimus“, – aiškino F.Merzo vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys Chrisas Schulenburgas.
Pasak jo, tai suteiktų Rusijai strateginį partnerį Vokietijoje ir atramos tašką Europoje.
Putinas didina spaudimą
Pastarosiomis savaitėmis V.Putinas didino spaudimą F.Merzui, veikdamas tiek atvirai – sustabdydamas Kazachstano naftos srautą į Rytų Vokietiją Rusijos naftotiekiu, tiek subtiliau – bandydamas įvaryti pleištą viešojoje nuomonėje Vokietijoje, pasiūlydamas buvusį Kremliui lojalų kanclerį Gerhardą Schroederį kaip galimą Europos derybininką taikos derybose dėl Ukrainos.
Vienas iš V.Putino patarėjų taip pat pakvietė AfD politikus dalyvauti kasmetiniame Rusijos prezidento ekonomikos forume Sankt Peterburge.
Pasak straipsnio, V.Putino strategija – pasinaudoti realiomis ir vis stiprėjančiomis F.Merzui nepalankiomis politinėmis silpnybėmis, ypač susijusiomis su Vokietijos nepasitenkinimu ekonomikos būkle, ir gilinti nesutarimus dėl Berlyno karinės paramos Ukrainai.
Šiuo tikslu Kremliaus propagandos mašina vaizduoja F.Merzą kaip neefektyvų ir atitrūkusį nuo realybės, o kanclerio atsisakymą atkurti energetinius ryšius su Rusija pristato kaip „ekonominę savižudybę“.
Maskva taip pat vaizduoja kanclerio konservatorių partiją kaip karo kurstytojus, nes jie remia Ukrainą ir atsisako derėtis su V.Putinu dėl karo pabaigos.
Kremliaus naratyvų atgarsiai
Kaip rašo „Politico“, daugelis šių propagandinių naratyvų ypač stipriai skamba buvusioje Rytų Vokietijoje, kur visuomenės nuotaikos paprastai yra palankesnės Maskvai.
Artėjant regioniniams rinkimams rugsėjį, analitikai tikisi, kad Kremliaus remiami tinklai suaktyvins įtakos kampanijas internete, kad sustiprintų ir paskleistų šiuos pranešimus.
Berlyne įsikūrusio analitinio centro „Polisphere“ atliktos analizės duomenimis, su Kremliumi susijusio tinklo „Pravda“ vokiškame padalinyje vokiečių kalba kritinių straipsnių apie F.Merzą skaičius šį mėnesį, palyginti su metų pradžia, jau gerokai išaugo – maždaug 25 proc.
Kremlius rinkimus Rytų Vokietijoje vertina kaip galimybę „masiškai susilpninti Vokietiją ir ypač šią vyriausybę“, pažymėjo Vokietijos užsienio santykių tarybos Rusijos ekspertas Stefanas Meisteris.
„Jei rusai ir moka ką nors daryti, tai identifikuoti savo oponentų silpnąsias vietas ir jomis pasinaudoti, – pridūrė jis. – O Rytų Vokietija yra, taip sakant, viena iš pagrindinių federalinės vyriausybės ir Vokietijos gebėjimo veikti silpnųjų vietų, nes tai iš esmės yra AfD įėjimo taškas, per kurį ji gali perimti valdžią“.
-
„The Economist“: kaip Kinija slapta padeda Rusijai
-
Lavrovas rado kuriozišką pasiteisinimą, kodėl Rusijai nesiseka Donbase
-
Rusija parodė, kaip „veža“ branduolinius šaudmenis į Baltarusiją
-
Lukašenka prisipažino, kad Rusija išsipildė seną jo „svajonę“
-
Ukraina pripažino, kad jos dronai smogė dar vienai naftos perdirbimo gamyklai giliai Rusijoje
