Šiuo metu Vašingtonas atlieka Pasaulinę jėgų struktūros peržiūrą – didelio masto JAV karinės buvimo visame pasaulyje peržiūrą, kuriai vadovauja Pentagonas.
To tikslas – pergrupuoti JAV pajėgas pagal kintančius globalius prioritetus, konkrečiai atsižvelgiant į augančią įtampą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei spaudimą mažinti JAV išlaidas užsienyje. Tikimasi, kad galutinė ataskaita bus paskelbta iki rugsėjo mėnesio.
Kaip pažymėjo Vokietijos užsienio politikos tarybos vyresnioji mokslo darbuotoja saugumo politikos klausimais Aileen Matle, vienas iš galimų peržiūros rezultatų gali būti maždaug 20 tūkst. JAV karių, dislokuotų Europoje 2022 m. tuometinio prezidento Joe Bideno sprendimu po Rusijos invazijos į Ukrainą, išvedimas.
Tai vis tiek paliks didelę JAV karių kontingento dalį, pažymėjo ji, pridurdama, kad šiuo metu JAV karių skaičius žemyne svyruoja nuo 90 iki 100 tūkst.
Tačiau, remiantis kitais duomenimis, sumažinimas gali būti ženkliai didesnis.
Vienas NATO pareigūnas, pageidavęs likti anonimu, atvirai pareiškė leidiniui „Politico“, kad gali būti nuspręsta sumažinti karių skaičių Europoje iki 30 proc., o tai reikštų didesnio masto pergrupavimą.
Kaip pažymima straipsnyje, Vokietija iš visų Europos šalių turi daugiausia priežasčių rimtai vertinti šį perspėjimą.
Vokietijoje yra daug daugiau amerikiečių karių nei bet kurioje kitoje Europos šalyje: apie 35 tūkst. amerikiečių karių dislokuoti maždaug 35 savivaldybėse. Tarp jų yra Ramšteino oro bazė, centrinis JAV oro operacijų ir palydovinio ryšio centras; Grafenveras, kuris, karinių šaltinių duomenimis, yra didžiausias JAV kariuomenės mokymo poligonas už Jungtinių Valstijų ribų, taip pat svarbus karinių pajėgų štabas.
Tačiau, kaip pažymėjo ekspertė, Jungtinių Valstijų buvimas Europoje taip pat atitinka Vašingtono interesus.
„Tokios bazės kaip Ramšteinas naudojamos ne tik Europos gynybai, – sakė ji interviu „Politico“, – Bet ir jėgos projekcijai į Artimuosius Rytus ir, tam tikru mastu, į Afriką“.
Pavyzdžiui, Europa ne kartą buvo tarpinė stotelė gabenant amerikietišką karinę techniką į kitas pasaulio dalis.
Tačiau, pasak A.Matle, „tai būtų aiškus signalas“.
„O toks simbolinis kontrastas Trumpui yra svarbus“, – pridūrė ji.
„Sutarėme, kad nebus netikėtumų ir spragų strateginėje Europos struktūroje“, – sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris.
Nos JAV vyriausybės viena po kitos svarstydavo galimybes mažinti buvimą Europoje ir didesnį dėmesį skirti Kinijai, D. Trumpas tvirčiau nei jo pirmtakai reikalavo, kad Europa pati rūpintųsi savo gynyba.
„Yra visos priežastys tikėtis pasitraukimo iš Europos, – sakė Marta Mucznik iš analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG). – Klausimas yra ne tas, ar tai vyks, bet tas, kaip greitai vyks.“
D.Trumpui sausį sugrįžus į Baltuosius rūmus daug kas tikėjosi, kad jis suduos skaudų smūgį septynis dešimtmečius skaičiuojančiam Aljansui.
Tačiau dabar nuotaikos NATO sluoksniuose yra optimistiškesnės.
„Nuotaika viltinga, daug spėlionių, bet ankstyvieji ženklai gan pozityvūs“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos aukšto rango diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
-
Prancūzų ministras: ES ir JAV prekybos susitarimas užtikrina laikiną stabilumą
-
„Nemokamas“ Kataro lėktuvas Vašingtonui atsieis kone milijardą: kur Trumpas rado pinigų remontui
-
Keiras Starmeris per susitikimą Škotijoje spaus Donaldą Trumpą dėl Gazos Ruožo, prekybos
-
Kremlius įvardijo, ar Putinas ir Trumpas galėtų susitikti Kinijoje
