Jei jie pasirinks neteisingą laiką, Ukrainos pajėgos gali būti atkirstos, perspėja karo analitikai.
„Ukrainos vadovybė turi pasirinkti. Palikti Kursko sritį, baigiant operaciją ir išsaugant pajėgas, arba pasilikti, rizikuojant viską prarasti“, – teigia karo analitikas Janas Matvejevas.
Kova pasikeitė
Savo „Telegram“ kanale jis teigė, kad pastarosiomis dienomis kova iš esmės pasikeitė.
„Vienintelė reali priežastis išlaikyti Kursko atraminį punktą yra ta, kad jį būtų galima panaudoti kaip derybinį kozirį būsimose derybose. Tačiau praradus nemažai patyrusių karių ir modernios technikos per užsitęsusią gynybą gali labai susilpnėti Ukrainos kariniai pajėgumai kituose regionuose“, – pažymėjo jis.
Promaskvietiškas „Telegram“ kanalas „Dva majora“ teigia, kad Rusijos kariai pastarosiomis dienomis prasiskverbė apie keturis kilometrus į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją ir bando ją apsupti.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pripažino, kad vyksta sudėtingos kovos. Jis sakė, kad Rusijos šturmo daliniai bando prasiveržti ir perimti svarbios magistralės, einančios iš Junakivkos Ukrainos Sumų srityje į ukrainiečių kontroliuojamą Sudžą, kontrolę.
Derybinis koziris
Netikėtas Ukrainos pajėgų įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį praėjusių metų rugpjūtį užklupo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo generolus nepasirengusius. Jis taip pat pakeitė Ukrainos, kuri iki tol nuolat prarasdavo teritoriją rusų naudai, istoriją.
Ši įsiveržimas parodė, kad Ukraina turi tam tikrų puolamųjų pajėgumų.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo generolai nesiekė, kad tai pakeistų karo eigą: jis turėjo būti akstinas pakelti konflikto nuvargintų ukrainiečių karinę dvasią ir derybinis koziris bet kokiose vėlesnėse taikos derybose.
Per kelias dienas po įsiveržimo keturių brigadų ukrainiečių daliniai greitai išplėtė priešakinį placdarmą ir surengė pirmą invaziją į Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Po savaitės Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Ukraina užėmė beveik 1 000 kvadratinių kilometrų teritorijos Rusijoje.
Nuo tada elitiniai Ukrainos daliniai, įskaitant 95-ąją oro desanto brigadą, 115-ąją mechanizuotąją brigadą ir 8-ąjį atskirą specialiosios paskirties pulką, kovojo, kad išlaikytų pozicijas prieš intensyvėjantį puolimą. Ir dabar jie patiria didelį spaudimą dėl intensyvių bepiločių smūgių ir stengiasi užtikrinti sklandų aprūpinimo srautą.
Rusija į Kurską perkėlė stipriausias savo dronų įgulas
Socialiniame tinkle „Facebook“ ukrainiečių karys Artiomas Kariakinas pranešė, kad Rusija į mūšį Kurske perkėlė kai kurias geriausias savo dronų įgulas. Jiems pavyksta smarkiai apsunkinti Ukrainos logistiką ir manevravimo galimybes.
„Nuo 2024 m. pabaigos Rusija smarkiai suintensyvino FPV dronų naudojimą įvairiais dažniais, šviesolaidinėmis jungtimis ir fiksuotais sparnais. Pagrindinis jų tikslas – sutrikdyti mūsų logistiką“, – sakė jis.
„Mūsų pajėgos susiduria su sunkumais pristatydamos šaudmenis ir atsargas. Sužeistųjų evakuacija tapo pavojingu ir užsitęsusiu procesu. Kai kurie kariai turėjo rotacijas vykdyti pėsčiomis, nes transportas negalėjo prasibrauti“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Rusijos sausumos pajėgos kartu su sąjungininkų Šiaurės Korėjos kariais žengia į priekį trimis frontais, bandydami perimti strateginio kelio į Ukrainos Sumų sritį kontrolę.
Remiantis „DeepState“, autoritetingu interaktyviu internetiniu karo veiksmų žemėlapiu, Ukrainos kontroliuojama teritorija smarkiai sumažėjo ir rizikuoja susitraukti iki mažiau nei 100 kvadratinių kilometrų, o jos siauriausia vieta siekia vos keliolika kilometrų pločio.
Karo analitikas Mykola Bielieskovas sakė „Politico“, kad sumažėjusią teritoriją gali būti lengviau apginti.
„Iš pradžių tai buvo gana didelė teritorija. Dabar turime daugiau ar mažiau pakankamą kiekį karių jai apginti“, – sakė jis. Tačiau jis pridūrė: „Jei logistika taps nepavydėtina, tuomet turėsime pasitraukti. Tikrai.“
