Nurodoma, kad Vokietija parengė Operacinį planą, kuriame aprašyta, kaip Berlynas organizuotų Vokietijos teritorijos gynybą didelio masto konflikto atveju. Šalies kariniai planuotojai atidžiai stebi Rusijos veiksmus prieš NATO valstybes.
Dokumente teigiama, kad hibridinės atakos „iš esmės gali būti naudojamos kaip pasirengimas karinei konfrontacijai“. Taip pat nurodoma, kad kibernetinės operacijos ir poveikio (įtakos) kampanijos laikomos karinės eskalacijos dalimi.
Be to, dokumente pažymima, kad Vokietija galėtų tapti operacine baze ir tranzito koridoriumi NATO kariams, kurie tokiu atveju netrukus atsidurtų priešo spaudimo akivaizdoje.
Pasak dokumento, su kuriuo susipažino žurnalistai, Vokietijos kariniai planuotojai įsitikinę, kad karo atveju Vokietija būtų prioritetinis taikinys ilgų nuotolių ginklų atakoms. Jie neatmeta galimybės, kad priešas smogs tiek karinei, tiek civilinei infrastruktūrai.
Dokumente taip pat pabrėžiama civilinių struktūrų svarba galimo karinio konflikto metu. Pavyzdžiui, transporto tinklai, energijos tiekimas, medicinos paslaugos ir privatūs rangovai ne kartą minimi kaip svarbūs veiksniai.
Anksčiau Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėse Valstijose (2015–2019) Valerijus Čaly pareiškė, kad yra gana didelė tikimybė, jog Rusija 2026 metais užpuls vieną iš Europos NATO valstybių narių. Pasak jo, jau vyksta perėjimas nuo Rusijos–Ukrainos karo prie europinio karo.
Čaly pažymėjo, kad dėl visiškai klaidingo, emocinio Kremliaus ir asmeniškai Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino sprendimo karas buvo dirbtinai perkeliamas į Europą. Jo nuomone, Kremliaus vadovas nori užpulti vieną iš Europos NATO šalių – tai galėtų būti Suomija, Švedija, Baltijos šalys, Lenkija arba Rumunija.
Čaly perspėjo, kad tolesnė raida priklausys nuo Europos valstybių veiksmų.
