Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politikos ekspertė Judy Dempsey: „Senoji Europa nenori būti siejama su Putino nacionalizmu“

Judy Dempsey
„Twitter“ nuotr. / Judy Dempsey
Šaltinis: 15min
0
A A

Kiekvienų metų gegužės 9 dieną Rusija kariniu paradu pažymi Pergalės dieną, kai Sovietų Sąjunga įveikė nacių Vokietiją. Du kartus – 1995 ir 2005 metais – jame lankėsi ir Vakarų lyderiai. Tuo metu simboliškai buvo rodoma, kad tikimasi naujo Vakarų ir Rusijos santykių etapo, primena Carnegie Europos centro analitikė Judy Dempsey.

Bet Vakarai niekada neturėjo vieno požiūrio į tokius paradus. Juo labiau niekada nebuvo bendro požiūrio dėl santykių, bendradarbiavimo ar juo labiau tų pačių vertybių dalinimosi su Rusija galimybės.

Senoji Europa, kitaip sakant Vakarų Europa, paradus suprato kaip nacizmo ar fašizmo pabaigos pažymėjimą. Raudonosios armijos įžygiavimas į Berlyną 1945 metais žymėjo siaubingos eros Europos istorijoje pabaigą.

Skaičiuojama, kad nuo 1939 iki 1945 metų žuvo 36,5 milijonų žmonių. Daugiau nei pusė jų – civiliai. Nacizmas sugebėjo sunaikinti didelę dalį žydiškojo Europos paveldo. Nepaisant bandymų po 1945 metų atkurti žydų bendruomenes kai kuriose Europos valstybėse jų nebeliko.

5,7 milijonų žydų buvo išsiųsta į mirties stovyklas. Sovietų Sąjungoje žuvo 16 milijonų žmonių, apie pusę jų – kariai. Naujųjų Europos tėvų, kūrusių Europos Sąjungą, požiūris į paradus Raudonojoje aikštėje smarkiai skyrėsi.

Sovietų Sąjunga pagaliau buvo suprasta ne kaip išlaisvintoja, o kaip engėja. 1945 metais, atsikračius nacių naštos, Rytų, Vidurio ir Pietrytinės Europos gyventojus užgulė nauja totalitarinė sistema, kurią jie kentė iki 1989-ųjų.

Net ir atgavusi savo nepriklausomybę Naujoji Europa neatsikratė įtarumo dėl Rusijos tikslų. Naujoji Europa, o dar tiksliau, Lenkija ir Baltijos valstybės, reikalavo saugumo. Štai kodėl jos veržėsi į Europos Sąjungą ir NATO. Narystė šiose organizacijose reiškė saugumą, susijungimą su Europa.

Net ir atgavusi savo nepriklausomybę Naujoji Europa neatsikratė įtarumo dėl Rusijos tikslų. Naujoji Europa, o dar tiksliau, Lenkija ir Baltijos valstybės reikalavo saugumo.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvykdyta Krymo aneksija ir karas Ukrainoje pažeidė tą saugumo jausmą. Šis įsiveržimas įvertintas visiškai kitaip nei dešimtojo dešimtmečio pradžios neramumai Jugoslavijoje ar 2008 metų Rusijos karas Gruzijoje. Nors Senoji Europa ir buvo gavusi įspėjimų apie Rusijos agresiją, tačiau ji nebuvo linkusi klausytis.

Vis dėlto V.Putino bandymas sutrukdyti Ukrainai tapti demokratiška valstybe su laisvos rinkos ekonomika pakeitė Senosios Europos turėtą Rusijos vaizdinį. Beveik visų ES lyderių (išskyrus Čekijos ir Slovakijos) sprendimas nedalyvauti gegužės 9-osios parade Maskvoje rodo įvykusį rimtą pasikeitimą.

Senoji Europa nebenori būti siejama su triumfuojančiu Putino nacionalizmu ir Kremliaus noru atgaivinti kovos su fašizmu naratyvą, pateisinant savo griaunamuosius veiksmus Ukrainoje. Kremlius jau suskubo kaltinti JAV dėl ES lyderių nedalyvavimo, lyg JAV turėtų tokią galią spręsti už kitus.

Senoji Europa nebenori būti siejama su triumfuojančiu Putino nacionalizmu ir Kremliaus noru atgaivinti kovos su fašizmu naratyvą, pateisinant savo griaunamuosius veiksmus Ukrainoje. 

Net ir artimiausi Putino draugai, jo tikrieji bičiuliai atsisakė kelionės į Maskvą planų. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir šalies prezidentas Janošas Aderis liks namuose. Nepasirodys ir Minske paradui vadovausiantis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka. Atšaukė sutikimą net ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, iš pradžių sutikęs dalyvauti renginyje.

Visgi, Maskvoje galėsime pamatyti Kinijos ir Indijos lyderius. Karinį paradą stebės ir dar kartą perrinktas Uzbekistano lyderis Islamas Karimovas bei jo kolega iš Turkmėnistano Gurbanguly Berdimuhamedovas. Abu – žinomi žmogaus teisių pažeidinėtojai.

Tiesa, viena Europos lyderė labai atsargiai svėrė savo sprendimą dalyvauti ar ne. Tai – Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Vokietijos lyderė per daug gerai supranta Maskvos ir Berlyno santykių kompleksiškumą bei istorinę Vokietijos atsakomybę ir kaltę.

Vokietijos lyderė per daug gerai supranta Maskvos ir Berlyno santykių kompleksiškumą bei istorinę Vokietijos atsakomybę ir kaltę.

Ji negalėjo dalyvauti kariniame parade dėl Putino manipuliacijų, tačiau ir negalėjo visiškai atsisakyti atvykti į pagerbimą. Diplomatiją ir užsienio politiką savo trečiojoje kadencijoje atradusi A.Merkel nusprendė vykti pagerbti karo veteranų ir aukų gegužės 10 dieną.

„Mes dabar turime labai skirtingas nuomone apie Rusiją, ypač turėdami galvoje įvykius Ukrainoje“, – teigė kanclerė. „Ir visgi, man labai svarbu padėti gėlių prie nežinomo kario kapo gegužės 10 dieną, kartu su Rusijos prezidentu, pagerbti milijonus, kurie žuvo Antrajame pasauliniame kare, už kurį atsakinga ir Vokietija“, – citavo Vokietijos lyderę J.Dempsey.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min