Po derybų su politinių partijų lyderiais karalius Felipe VI nusprendė, kad praėjus keturiems mėnesiams po aiškaus laimėtojo neiškėlusių gruodžio rinkimų nėra realaus kandidato į ministrus pirmininkus, ir pradėjo konstitucinę procedūrą dėl parlamento paleidimo ir pirmalaikių rinkimų organizavimo.
„Jo Didenybė Karalius... nustatė, kad nėra kandidato su reikalinga parama“, – rašoma rūmų išplatintame pareiškime.
Jei paskutinę minutę neįvyks kažkas nenumatyta, naujų rinkimų data bus paskelbta gegužės 3 dieną. Tokiu atveju, pagal teisės aktus, balsavimas turėtų įvykti birželio 26 dieną.
Ispanijai pirmą kartą nuo grįžimo prie demokratijos po ilgamečio diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties 1975 metais tenka iš naujo rengti rinkimus nesugebėjus suformuoti vyriausybės.
Viltys išblėso
Gruodį vykę rinkimai padarė galą Ispanijos tradicinei dvipartinei sistemai, nes rinkėjai, pavargę nuo diržų veržimo, korupcijos ir nedarbo, balsavo už naujas politines partijas.
Tai buvo istoriniai rinkimai, tačiau po jų šalis pateko į nežinomą situaciją, nes nuo perėjimo prie demokratijos nebuvo turėjusi koalicinės vyriausybės.
Partijoms teko sėsti prie derybų stalo, tačiau nepratusios prie tokio pobūdžio diskusijų jos nesugebėjo susitarti.
Likus nedaug laiko iki galutinio termino suformuoti koaliciją karalius su partijų lyderiais pirmadienį ir antradienį surengė trečią ir paskutinį derybų raundą, po kurio buvo laukiama jo pareiškimo.
Menką viltį buvo trumpam įžiebusi žinia, kad maža regioninė partija pateikė paskutinės minutės pasiūlymą formuoti naują ketvirtos pagal dydį euro zonos ekonomikos vyriausybę. Pasiūlymą išnagrinėję partijų lyderiai arba jį atmetė, arba kaltino kitą pusę torpeduojant dokumentą.
Taškas derybose buvo padėtas, kai didžiausia opozicinė Socialistų partija (PSOE), kuriai karalius po gruodžio rinkimų buvo pavedęs formuoti vyriausybę, pareiškė, kad nuleidžia rankas.
„Einame į pirmalaikius rinkimus“, – po susitikimo su karaliumi žurnalistams sakė PSOE lyderis Pedro Sanchezas.
Socialistai pradėjo derybas dėl koalicijos, kai ministro pirmininko pareigas einantis Mariano Rajoy, kurio konservatyvi Liaudies partija (PP) užėmė pirmą vietą rinkimuose, bet prarado parlamente turėtą daugumą, nesugebėjo užsitikrinti reikalingo palaikymo.
P.Sanchezui pavyko sudaryti politinį susitarimą su centro dešiniąja partija „Ciudadanos“ (Piliečiai), kuri rinkimuose liko ketvirta, tačiau šios partijos parlamente drauge turi per mažai vietų, kad jų suformuota vyriausybė laimėtų balsavimą dėl pasitikėjimo.
Dėl šios priežasties P.Sanchezas mėgino užsitikrinti populistinės ultrakairiosios partijos „Podemos“ palaikymą, nes jos turimos 65 vietos būtų užtikrinusios reikalingą deputatų palaikymą, tačiau jam nepavyko, ir šalis buvo ištikta politinio paralyžiaus.
Socialistai kaltina „Podemos“
P.Sanchezas per spaudos konferenciją, kuri buvo panaši į viešą atsisveikinimą, padėkojo už darbą žiniasklaidai, taip pat savo sąjungininkams, o dėl nesėkmės formuojant vyriausybę didele dalimi kaltino „Podemos“.
Charizmatiško Pablo Iglesiaso vadovaujama „Podemos“ užgimė tik kiek daugiau nei prieš dvejus metus, iš judėjimo prieš griežtas taupymo priemones „Indignados“. Ji neslėpė, kad trokšta išstumti socialistus iš Ispanijos pagrindinės kairiojo sparno grupės pozicijų.
„Ponas Iglesiasas niekada nenorėjo premjero socialisto“, – sakė P.Sanchezas, kuris kaltino jį „užtrenkus duris“ reformuotojų vyriausybei ir pasiūlius „gelbėjimo lyną“ M.Rajoy ir konservatoriams.
Per ankstesnę spaudos konferenciją P.Iglesiasas kaltino P.Sanchezą sakius „ne“ viskam.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nauji rinkimai nelabai pakeis gruodžio rezultatus.
M.Rajoy konservatoriai gali sustiprinti pozicijas, o „Podemos“ ir jos sąjungininkai gali šiek tiek prarasti, nes kai kurie iš penkių milijonų už šią partiją balsavusių žmonių mano, kad jai derėjo dirbti su socialistais.
Tačiau labai tikėtina, kad po naujų rinkimų partijos turės susėsti naujoms deryboms dėl koalicijos, ir tai reikš naują galvos skausmą Ispanijai.
