Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politiniai žaidimai parlamente: Estija renka naują prezidentą

Kandidatai į Estijos prezidento postą
„Scanpix“/„Reuters“ ir Wikimedia Commons nuotr. / Kandidatai į Estijos prezidento postą
Šaltinis: 15min
1
A A

Visuomenėje populiariausia kandidatė į Estijos prezidentus – užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand. Bet nė vienos partijos oficialiai neremiama diplomatė parlamente pakankamai deputatų balsų neužsitikrino net nominacijai, todėl turi laukti, kol paaiškės, ar prireiks parlamento narių ir savivaldos lyderių sueigos.

Būtent todėl, kad M.Kaljurand kandidatūros neremia didžiosios Estijos partijos, pagrindiniu favoritu laimėti pirmadienį vyksiančius rinkimus laikomas valdančiosios Reformų partijos kandidatas Siimas Kallas.

Paradoksalu, bet jis rinkimuose oficialiai nė nedalyvauja – kol kas. Kas vyksta?

Parlamente balsai išsiskaidys

Užsienio reikalų ministrei, kaip ir, beje, opozicinės, prorusiška laikomos Centro partijos kandidatei Mailis Reps, belieka tikėtis, kad per tris balsavimo parlamente ratus prezidento išrinkti nepavyks ir kova persikels į jau minėtą 335 asmenų kolegiją.

Estijos Centro partijos nuotr./Mailis Reps
Estijos Centro partijos nuotr./Mailis Reps

Į šią sueigą būtų įtraukti ir savivaldos atstovai, kurie, kaip įprasta, balsuoja savo nuožiūra. O kai kuriuose regionuose Centro partija tikrai populiari.

Ar M.Reps, pirminiuose Centro partijos rinkimuose netikėtai įveikusi Estijos politikos veteraną, Talino merą Edgarą Savisaarą, turi šansų?

„Jei būtumėte paklausęs prieš mėnesį, būčiau sakęs, kad tikrai ne. Ir dabar manau, kad parlamente ji nenugalės. Bet nepanašu, kad parlamente kas nors paaiškės, o po mėnesio rinkikų kolegijoje visko gali būti“, – 15min teigė Estijos užsienio politikos instituto direktorius Andresas Kasekampas.

„Twitter“ nuotr./Estijos politologas Andresas Kasekampas
„Twitter“ nuotr./Estijos politologas Andresas Kasekampas

Valdančiosios partijos turi savų planų. Praėjusią savaitę liberali Reformų partija ir socialdemokratai susitarė per pirmąjį balsavimo ratą pirmadienį kartu palaikyti kairiųjų kandidatą Eiki Nestorą – parlamento pirmininką.

Kad prezidentas būtų išrinktas parlamente, reikia, jog už kandidatą balsuotų du trečdaliai deputatų – 68.

Pagrindiniu favoritu šiaip jau buvo laikomas buvęs premjeras S.Kallas, bet, kaip 15min teigė šaltiniai Estijoje, greičiausiai manoma, kad E.Nestorą gali paremti dalis opozicinių partijų.

Kad prezidentas būtų išrinktas parlamente, reikia, jog už kandidatą balsuotų du trečdaliai deputatų – 68.

Sekmadienį S.Kallas net nebuvo registruotas kandidatu, bet, žinoma, galės dalyvauti rinkimuose, jei jie pasieks Rinkikų kolegiją.

Vis dėlto daugelis analitikų nemano, kad užteks balsavimų parlamente – savo kandidatus turi visos partijos, tad balsai išsiskaidys.

„Šiuo metu neįmanoma nuspėti, kaip viskas susiklostys. Parlamente procesas nebus baigtas, o Rinkikų kolegijos ketinimai nenuspėjami“, – tvirtino Talino universiteto politologas Tonis Saartsas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Siimas Kallas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Siimas Kallas

A.Kasekampas, kalbėdamas su 15min, pritarė: „Opozicija už valdančiųjų kandidatą nebalsuos, tad sunku įžvelgti, kaip įmanoma susitarti. Dar svarbus ir Marinos Kaljurand klausimas. Ji žino, kad partijos jos neremia, ir tikisi balsavimo kolegijoje.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marina Kaljurand
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marina Kaljurand

„Situacija įdomesnė nei bet kada anksčiau. Kandidatų daug, rezultatų nuspėti neįmanoma, partijos taiko įvairias taktikas“, – pridūrė A.Kasekampas.

Beje, Taline kalbama, kad valdantieji – ypač Reformų partija – galbūt net laukia M.Kaljurand sėkmės ir būtent dėl to nesiners iš kailio per balsavimus parlamente. Reformų partijai priklauso ministras pirmininkas Taavis Roivas, taip pat eurokomisaras Andrusas Ansipas.

Taline kalbama, kad valdantieji – ypač Reformų partija – galbūt net laukia M.Kaljurand sėkmės ir būtent dėl to nesiners iš kailio per balsavimus parlamente.

„Mes tikriausiai neturime, ne teisine, o moraline prasme, teisės reikalauti prezidento posto“, – neseniai pažymėjo Estijos ekonomikos reikalų ministras Kristenas Michalas.

„Reformų partijos lyderiai iš tiesų jau kelis kartus leido suprasti, kad jiems prezidento pareigybė nėra įdomi. Būtų norima per daug. Reformistai ir taip kontroliuoja svarbiausius postus, bet kol kas dar yra reikalingas balansas“, – 15min teigė ir A.Kasekampas.

Nors daugelis stebėtojų, regis, susitaikę su mintimi, kad prireiks didesnio balsavimo rinkikų kolegijoje, dabartinis prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas paragino parlamentarus išrinkti jo įpėdinį per tris pirmuosius balsavimus. Jis pareiškė, kad to nori ir Estijos visuomenė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Toomas Hendrikas Ilvesas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Toomas Hendrikas Ilvesas

„Konstitucinis farsas mums nereikalingas. Jei deputatai nesusitars, parlamento reputacija dar labiau sumenks. Laikas baigti kalbėti apie užkulisinius susitarimus – kam šis populizmas?

Mūsų demokratija reprezentatyvi. Išsirinkome šiuos žmones, kad jie nuspręstų, kad susėstų ir kartu pasiektų susitarimą“, – interviu Estijos dienraščiui „Postimees“ teigė T.H.Ilvesas, kuris po dviejų kadencijų spalį paliks prezidento postą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min