Iš Minsko, kuris nuo pat didžiojo karo pradžios aktyviai talkino Kremliui, jau anksčiau skambėjo keistų pareiškimų. Tačiau iki šio momento A.Lukašenka visada aiškiai laikėsi proputiniškos pozicijos.
Tačiau dabar diktatorius tarsi kapituliuoja prieš grėsmę, kuri dar net netapo realybe: jis pareiškė, kad jei Ukraina ims pulti Baltarusiją taip pat, kaip ji puola Rusiją, jo šalis atsidurs labai pažeidžiamoje padėtyje.
„Ukrainos kariuomenė turi Baltarusiją kaip ant delno, – patikino A.Lukašenka. – Mes puikiai suprantame, kad bus puolami mūsų pagrindiniai gyvybės palaikymo objektai, gamybos ir logistikos įrenginiai. Kaip jie sakė, jau suplanavo 500 tokių taikinių Baltarusijos teritorijoje.
Taip A.Lukašenka priminė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vado Roberto Brovdžio žodžius, kuris anksčiau socialiniuose tinkluose įspėjo Baltarusijos vadovą, kad atsakydami į jo provokacijas Ukrainos kariškiai suduos smūgius bepiločiais į konkretų objektų sąrašą.
Kodėl pasikeitė A.Lukašenkos retorika, su ekspertais kalbėjosi portalas „New Voice“ (NV).
„Lukašenka neturėjo to sakyti“
Formaliai žiūrint, A.Lukašenka neturėjo to sakyti, nes pripažinti savo teritorijos pažeidžiamumą yra silpnumo apraiška, aiškina politikos analitikas Volodymyras Fesenka, Taikomųjų politinių studijų centro „Penta“ vadovas. Tačiau ekspertas mano, kad Baltarusijos vadovas iš tiesų galėjo gauti aiškius signalus iš Ukrainos kartu su 500 taikinių sąrašu.
Ukrainos siena su Baltarusija yra daugiau kaip 1 080 km ilgio. Jei Ukrainos kariams teks kovoti su A.Lukašenkos kariuomene, Minskas turės sukurti ešeloninę oro gynybos sistemą palei visą sieną, ir vis tiek bus vietų, kur realu prasiveržti, sako karo ekspertas Pavelas Narožnas.
Ukraina galėtų lengvai smogti kalio trąšų gamykloms
Be to, daug Baltarusijai svarbių ekonominių objektų yra visai netoli Ukrainos. Gomelis ir Mozyrius su naftos perdirbimo gamyklomis yra vos už 40 km nuo sienos, todėl jie yra pažeidžiami net artilerijos. Ukraina galėtų lengvai smogti naftos perdirbimo gamykloms ir kalio trąšų gamykloms, nuo kurių priklauso Baltarusijos ekonomika.
„Jei šiandien dega naftos perdirbimo gamykla netoli Maskvos, jei Rybinske (Jaroslavlio sritis)[po bepiločio atakos prieš naftos saugyklą] lyja nafta, jei sprogsta arsenalai, vadinasi, Baltarusija jokiomis aplinkybėmis negalės atremti Ukrainos smūgių, – aiškina P.Narožnas. – O Ukraina parodė, kad galime štampuoti pigius dronus didžiuliais kiekiais ir niekas mūsų nesustabdys.“
Baltarusijos kariuomenė yra labai silpna
Ekspertas priduria, kad Baltarusijos kariuomenės būklė yra labai silpna. Optimistiškiausiais vertinimais, ji turi 2-3 kovai parengtas brigadas, t. y. ne daugiau kaip kelis tūkstančius karių. O karo su Ukraina atveju A.Lukašenka turės skelbti mobilizaciją ir išleisti jai daug pinigų. O tai Baltarusijos diktatoriui reikš visišką net esamo suvereniteto likučių praradimą.
„A.Lukašenka turės visiškai paklusti V.Putinui, o jis, žinoma, to nenori, nes vis dar yra caras savo Baltarusijoje, – pažymi P.Narožnas. – Jam įsivelti į karą su Ukraina neabejotinai yra katastrofa.“
Pareiškimais apie Baltarusijos silpnumą A.Lukašenka galbūt bando pasakyti: patikėkite manimi, aš suprantu, kad jei prasidės karas, mums tai bus didelė problema, mano V.Fesenka.
„Tai turėtų būti svarus argumentas, kad juo būtų patikėta, kad jo pareiškimas būtų suvokiamas ne tik kaip tuščia retorika, bet kaip rimtas patvirtinimas, jog jis neketina dalyvauti kariniuose veiksmuose“, – priduria politologas.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad A.Lukašenkos interviu pasirodė palyginti neutraliame Saudo Arabijos televizijos kanale „Al Arabiya“, o ne Rusijos, Baltarusijos ar net kurios nors Vakarų žiniasklaidos eteryje. „Signalas turėtų pasiekti visus: Vašingtoną, Pekiną ir, žinoma, Kyjivą“, – pažymi NV ekspertas.
„Vaidina taikdarį“
A.Lukašenka stengiasi sumažinti įtampą ir net atsiprašo V.Zelenskio už griežtus pareiškimus jo atžvilgiu. Mat komentuodamas R.Brovdžio žodžius Baltarusijos vadovas ne tik pagrasino smogti „labai rimtam“ taikiniui Ukrainoje, bet ir pareiškė, kad V.Zelenskis „kažkur rūktelėjo, kažkur dūrtelėjo“. Būtent už šias prielaidas A.Lukašenka atskirai atsiprašė.
V.Fesenka mano, kad tokiu būdu A.Lukašenka taip pat bando „grįžti į taikdario žaidimą“. „Galbūt jis jaučia, kad jei atsiprašys V.Zelenskio, bus suvokiamas kaip tarpininkas“, – aiškina politologas.
„Nori ir išlikti V.Putino draugu, ir parodyti, kad yra demokratiškas“
„Tai bandymas prasmukti tarp lietaus lašų – ir išlikti V.Putino draugu, ir parodyti, kad jis yra daugiau ar mažiau demokratiškas, – pastebi P.Narožnas. – V.Lukašenka mato, kad V.Putinas praranda savo įtaką, sėkmingo, stipraus KGB žmogaus, laikančio valdžią savo rankose, įvaizdį. Deginamos naftos perdirbimo gamyklos, mūšio lauke nieko nevyksta. Ir stipraus, sėkmingo vyruko įvaizdžio nebėra.“
Pasak V.Fesenkos, prie V.Lukašenkos „taikdariškų“ pareiškimų atsiradimo galėjo prisidėti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, gegužę kalbėjęs su Baltarusijos diktatoriumi, taip pat kai kurie kiti Europos lyderiai, kurie siunčia signalus Minskui per Lenkiją.
Politologas mano, kad A.Lukašenka pajuto „derybų šėlsmą“ ir nori jame dalyvauti. „Lukašenka turi politinį instinktą, – juokiasi NV kalbintas ekspertas. – Jis tam tikra prasme yra politinis gyvūnas ir jaučia konjunktūros pokyčius. Šiuo atveju jis nori prisijungti prie visų šių derybinių taikos procesų.“
